Paveikslas MEILĖS KELIAS

„Meilės kelias“ – tai paveikslas apie artumą, kuris gimsta iš buvimo greta. Du siluetai eina per šviesos pripildytą tylą – jų žingsniai lėti, susiderinę, tarsi klausytųsi vienas kito ne per žodžius, o per tylą tarp jų.

Aplink – išskaidrėjusi erdvė, kurioje viskas susilieja: laikas, prisiminimai, trapus grožis. Spalvos – šviesios, santūrios, palydimos raudonų potėpių – tarsi mažų emocijų žymės, likusios nuo to, kas buvo jautru.

Paveikslo išpildymas lengvas, švelnus – lyg būtų atspindėtas ne vaizdas, o būsena. Paveiksle nėra siekio išsakyti – tik kvietimas pajusti.

„Meilės kelias“ kalba apie bendrystę, kuri neatskirta nuo kelio. Apie ryšį, kuris užsimezga kasdienybėje, per žvilgsnius, prisilietimus, per šviesą, per viską, kas mus supa. Kai šalia kitas mylimas žmogus, net paprasčiausias ėjimas tampa sakraliu.