Paveikslas EGO

„Ego“ – tai paveikslas apie vidinę tapatybę ir ribą, kurioje žmogus susitinka su savimi. Jame juntamas susitelkimas, bet kartu ir tam tikra atskirtis – būsena, kai aiškiai jauti savo kontūrą, savo kryptį, savo buvimą.

Šis kūrinys paliečia temą, kuri kiekvienam pažįstama. Ego leidžia atsiskirti, išsiskirti, siekti, kurti savo kelią. Jis padeda išgirsti save, priimti sprendimus, judėti pirmyn. Tačiau tuo pačiu atsiranda klausimas, kiek ši vidinė laikysena lieka atvira aplinkai, kiek padeda išgirsti kitą žmogų.

Paveiksle juntama būsena, kurioje šie du poliai egzistuoja vienu metu. Vidinė stiprybė ir poreikis būti tarp kitų. Aiškumas ir jautrumas aplinkai. Asmeniškumas ir ryšys.

„Ego“ kviečia stabtelėti ir ramiai pažvelgti į šią pusiausvyrą. Jis skatina pastebėti ne tik save, bet ir kitų žmonių savitumą, jų vidinį pasaulį, jų kelią. Tai kūrinys, kuris primena, kad tikrasis augimas vyksta ten, kur išlaikomas ryšys – su savimi ir su kitais.