Širdžialapės sidos milteliai Bala Churna Indian Mallow, Nimi Ayurveda, 100g

„Bala Indian Mallow Churna“ milteliai yra prieskonių milteliai, dar žinomi pavadinimais „Vatyalika Churnam“ arba „Kharayashtika Choornam“. Ajurvedoje jis dažnai naudojamas dėl Vata ir Pita došas mažinančių savybių.

Pavadinimas Bala taip pat reiškia jėgą ar energiją.

Indijoje sportininkai dažnai vartoja Balą treniruotėms palaikyti. Ypač tarp jėgos sportininkų, atrodo, kad ten tai yra savotiškas "slaptas patarimas". Tačiau jei atsižvelgtume į tai, kad Bala reiškia "jėga", patarimas nėra toks jau slaptas.

„Bala Indian Mallow Churna Bio“ yra labai grynos, laboratoriškai patikrintos kokybės ir susideda tik iš ajurvedos tekstuose parodytų augalų dalių. Jis perdirbamas ir gaminamas griežtai laikantis ajurvedos gairių.

Naudojimo būdas:

Vidiniam naudojimui (pagal Ajurvedos traktatus): 0,5 arbatinio šaukštelio (2,5 g), 2 kartus per dieną užgeriant šiltu vandeniu arba pienu prieš arba 40 minučių po valgio ar su maistu, galima sumaišant.

Tradicinis ajurvedos Bala receptas:

Užvirinkite 250 ml vandens su 125 ml pieno, įpilkite 1/2 arbatinio šaukštelio Bala Churna, 1/2 arbatinio šaukštelio ajurvedinio cukraus (pvz., Sharkara) ir žiupsnelį imbiero. Virkite šį mišinį ant silpnos ugnies, kol jo kiekis sumažės iki 250 ml.

Šis nuoviras vartojamas anksti ryte iš karto atsikėlus.

Bala receptas vyrams:

Užvirinkite 250 ml vandens su 125 ml pieno, įpilkite 1/2 arbatinio šaukštelio Bala Churna, 1/2 arbatinio šaukštelio Ashwagandha, 1/2 arbatinio šaukštelio ghi ir 1/2 arbatinio šaukštelio ajurvedinio cukraus.

Moterims skirtame Bala recepte ašvaganda pakeista šatavariu.

Kontraindikacijos: individualus komponentų netoleravimas, nėštumas, viduriavimas, hipertozė. Prieš naudojimą rekomenduojama pasikonsultuoti su ajurvedos specialistu. Venkite perdozavimo.

Sudedamosios dalys : širdžialapės sidos (Sida cordifolia) milteliai.

Grynasis kiekis : 100g

Laikymo sąlygos : laikyti sausoje, vėsioje, tamsioje, vaikams nepasiekiamoje vietoje.

APIE AUGALĄ:

Sidà ( Sida ) , dedešvinių ( Malvaceae ) šeimos augalų gentis . Žinoma apie 150 rūšių. Sida paplitusi Afrikoje, Azijoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Australijoje, Ramiojo vandenyno salose, atogrąžų ir paatogrąžių srityse. Didžiausia įvairovė Pietų Amerikoje. Vienametė arba daugiametė žolė, puskrūmis arba neaukštas krūmas, apaugęs žvaigždiškais, paprastaisiais ir liaukiniais plaukeliais. Lapai paprasti, ištisiniai arba skiautėti, lancetiški, kiaušiniški, rombiški arba širdiški. Žiedai po vieną arba du išaugę lapų pažastyse, kartais susitelkę į kekės, skėtiškos kekės, šluotelės arba galvutės pavidalo žiedynus. Potaurio nėra, taurelė varpelio arba dubenėlio pavidalo. Vainikėlis geltonas, rečiau baltas arba oranžinis. Vaisius – skeltavaisis, sudarytas ir 5–10 merikarpių. Ilgalapės sidos ( Sida cordata ), širdžialapės sidos ( Sida cordifolia ), dygiosios sidos ( Sida spinosa ) yra vaistiniai augalai, sukaupia daug vandenyje tirpių angliavandenilių, naudojami šiuolaikinėje ir liaudies medicinoje. Paupinė sida ( Sida hermaphrodita ) auginama kaip pluoštinis, energinis ir dekoratyvinis augalas. Kai kurių rūšių sidos atogrąžų ir paatogrąžių kraštuose yra pasėlių piktžolės. Lietuvoje savaiminių nėra, aptinkamos 2 retos svetimžemės rūšys – dygioji sida ir rombalapė sida ( Sida rhombifolia ). Gėlynuose kartais auginama paupinė sida.