73 MES GYVENAME LAIKU

„We Live in Time“ – tai 2024 m. Johno Crowley režisuota ir Nicko Payne'o scenarijaus parašyta romantinė drama. Filme pasakojama apie Tobiaso Durando (Andrew Garfield) ir Almuto Brühlo (Florence Pugh) santykius dešimtmetį. Filme naudojamas netiesinis pasakojimas. „Weetabix“ IT darbuotojas Tobias Durand, pirkdamas rašiklį skyrybų dokumentams pasirašyti, yra partrenktas automobilio, kurį vairavo buvęs dailiojo čiuožimo meistras, tapęs bavarų virtuvės šefu, Almutas Brühlis. Ligoninėje Almutas pasiūlo pavaišinti Tobijų ir jo žmoną restorane, kurį ji ruošiasi atidaryti, nors Tobias neatskleidžia savo skyrybų. Dabar jau atskirai gyvenantis Tobias vienas nueina į restoraną ir atskleidžia Almutui apie savo skyrybas. Jie pajunta vienas kitam potraukį ir po to eina pas Almutą pasimylėti. Kitą dieną praleisdami kartu, Almutas gamina Tobiui maistą ir parodo jam, kaip geriausiai įmušti kiaušinį. Po kelių mėnesių, kai Almut pasako, kad jai dvejoja dėl vaikų, Tobias paklausia jos, ar ji vieną dieną galėtų persigalvoti. Jis sako, kad tikisi vieną dieną sukurti su ja šeimą, nes yra ją įsimylėjęs. Ji grubiai jį atstumia, atskleisdama, kad negali duoti tokio pažado, todėl jis tyliai išeina. Vėliau, per vieno iš Almuto bendradarbių kūdikio sutiktuvių vakarėlį, Tobijas atsiprašo Almut už savo nejautrumą ir kritikuoja jos grubų atsakymą. Jis dar kartą išpažįsta meilę, pripažindamas, kad susitelkė į ateitį, o ne į tai, ką jie turėjo kartu dabar, todėl jie susitaiko. Pajutusi stiprius pilvo skausmus, Almut sužino, kad serga kiaušidžių vėžiu. Jai patariama atlikti dalinę arba visišką histerektomiją. Tobijas pažada gerbti Almut sprendimą, ir ji pasirenka dalinę histerektomiją, nes sako, kad galbūt norėtų su juo susilaukti vaiko. Vėžys remisijos ir po daugybės bandymų pastoti porai sekasi. Naujųjų metų išvakarėse Almut prasideda gimdymas. Tobijas nuveža ją į ligoninę, bet jie vėl išsiunčiami namo, nes jos gimdos kaklelis nėra pakankamai atsivėręs. Jie kartu grįžta namo laukti. Vėliau tą pačią naktį Almut pagimdo mergaitę degalinės tualete, nes grįždami jie įstringa kamštyje. Po trejų metų šeima gyvena mažame namelyje ir ūkyje. Almut vėl pajunta aštrų skausmą pilve. Vėžys grįžo į 3 stadiją, todėl prieš naviko pašalinimo operaciją jai reikėtų pradėti chemoterapiją, nors išgyvenamumo garantijos nėra. Almut, dvejodama dėl pakartotinio gydymo, pasiūlo gyventi „šešis–aštuonis nuostabius mėnesius“ be jokio gydymo, užuot praleidusi 12 mėnesių silpna ir nedarbinga, jei chemoterapija būtų nesėkminga. Jie paaiškina situaciją savo jaunai dukrai Elai. Tobijas taip pat pasipiršo Almut, ir ji sutinka bei nusprendžia pagerintis.