7 šokiruojančios televizorių gamintojų paslaptys

Ar kada nors susimąstėte, kodėl prieš kokius 20 metų pagaminta techninė įranga tarnaudavo ilgiau? Štai pavyzdžiui, televizoriai, kuriuos pirko mūsų tėvai ar seneliai, neturėjo jokių smart technologijų ir milžiniškų ekranų, galbūt net ir spalvoto vaizdo, bet tarnavo išties ilgai, jei ne visą gyvenimą. O dabar?Televizoriai turi aibę išreklamuotų savybių, funkcijų ir galimybių, bet trumpą garantiją. Kodėl? Ar Tikrai visi tie superiniai parametrai išties svarbūs ar tėra gudrus rinkodarinis triukas? Mūsų Varlė.lt buitinės technikos specialistai pasiryžo kai ką paaiškinti. Štai 7 paslaptys, kurias slepia televizorių gamintojai.

1. 3D televizijos technologija mirė. Kodėl?

  • Nes 3D lemia akių ir galvos skausmą. Nors nemažai priklauso nuo konkretaus televizoriaus bei pridėtų akinių ir žinoma, pačių naudotojų, tokia problema iš tikrųjų egzistuoja. Įrangos ir 3D turinio gamintojai žino, jog trimačiai efektai gali būti varginantys ilgiau juos žiūrint, todėl stengiasi 3D efektus naudoti tik kaip papildymą, tam tikrų efektų išryškinimą ir neverčia žiūrėti pvz. tris valandas trunkančio filmo, kuriame nuolat generuojami 3D efektai.
  • 3D akiniai kainuoja brangiai. Televizorių gamintojai įprastai prideda 1 – 2 poras 3D akinių. Atskirai pirkti galima, bet tai kainuoja, ir kaip tokiam priedui – ne taip jau ir mažai (nuo 10 €).
  • Paprasčiausiai tai buvo niekada nereikalinga technologija. Norite tikėkite, norite ne, bet pirmojo komercinio 3D filmo premjera buvo įvykusi 1920 metais ir patyrė fiasko. Nuo to laiko Holivudas stengėsi 3D prikelti kas kelis dešimtmečius: 1950-aisiais, tada 1970-aisiais ir abu sykius nesėkmingai. Kodėl? Nes 3D paprasčiausiai nieko ypatingai reikalingo nepridėdavo. Taip, visiems mums patinka nauji dalykai, tačiau labai dažnai jų įsigijimas visai nereiškia, kad reguliariai jais naudosimės. Būtent tai ir atsitiko 3D televizorių funkcijai, kuri beje, kaip rodo istorija, ne tokia jau ir inovatyvi.
  • Nes dauguma žmonių, kurie įsigijo 3D televizorių nesinaudoja 3D funkcijos galimybėmis. Priežastis? Labai paprasta: žmonės nenori žiūrėti televizorių užsidėję tuos nepatogius ir kvailai atrodančius akinius.
3D akiniai_furiouscinema.com nuotrauka
nuotr. iš furiouscinema.com

2. Vaizdo atnaujinimo dažniai – gamintojų spekuliacijų laukas

Kiekvienas atskiras televizoriaus gamintojas sudarė savo vaizdo atnaujinimo dažnius nurodančius numerius ir tokiu būdu pateikia ne visai tikrovę atspindintį televizoriaus atnaujimo dažnio parametrą. „Samsung“ atveju tai yra aiškaus judesio dažnis Clear Motion Rate (CMR), „Sony“ – atnaujinimo dažnis MotionFlow, „LG“ skleistinės dažnis TruMotion arba Motion Clarity Index, „Vizio“ – SPS, „Toshiba“ – ClearScan, „Panasonic“ – Backlight Scan. Žemiau pateiktoje lentelėje pateikti realūs atnaujinimo dažnių indeksai atitinkantys skirtingų gamintojų pateikiamus parametrus.

Vaizdo atnaujinimo dazniai

3. Akinamai didelis televizoriaus kontrastingumas – dar viena gudrybė

Televizorių gamintojai tikrai mėgsta žaisti su skaičiais. 5000 000:1 kontrastingumas gali skambėti išties įspūdingai, bet realybė tokia, kad kiekvienas gamintojas jį matuoja skirtingai. „Mega Dynamic Contrast“ – dar vienas rinkodarinis fokusas. Tipinės statinio ANSI kontrastingumo vertės tai jokie 5 000 000:1, tik 600-900:1 pigių televizorių ir 1000-2000:1 vidutinės klasės televizorių atvejais. Didesnis nei 2500:1 kontrastingumas laikomas jau labai geru, o 4000:1 ir daugiau – puikiu.

4. LED televizoriai turi geresnę vaizdo kokybę?

Melas. Pirmiausiai todėl, kad iš tikrųjų nėra tokio tipo kaip LED televizorius. Kiekvienas LED televizorius – tai standartiškas LCD įrenginys, kuriame naudojama LED technologija, o ne fluorescencinės lempos. LCD televizoriai turi savo privalumų, kaip pavyzdžiui, mažesnės energijos sąnaudos, tačiau kalbant būtent apie vaizdo kokybę, plazminiai televizoriai juos lenkia būtent dėl geresnio kontrastingumo, žiūrėjimo kampų.

5. Mažai žinomas milžiniškas televizorių gamintojas

vestel-tv-680400

Kas iškyla prieš akis išgirdus turkiškas televizorių gamintojas? Tikriausiai ne tas pats, kai girdite „Toshiba“ ar „Philips“? Rinkdamiesi televizorių atkreipiate dėmesį į jo gamybos kilmę? Manote, kad pavyzdžiui, koks nors „Philips“ pranešesnis šiuo požiūriu nei „Sharp“? Ką gi, galbūt teks nusivilti, bet tiesa tokia, kad didžioji dalis televizorių, tokių garsių prekių ženklų kaip „Toshiba“, „Philips“, „Sharp“, „Hitachi“, „Haier“, „Orion“, „Telefunken“ gaminami po vienu stogu turkiškoje gamykloje „Vestel“. Tai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl „Vestel“ yra taip menkai žinomas – paprasčiausiai didžioji dalis šio gamintojo televizorių parduodama užklijuojant kitų prekės ženklų, be abejonės skambesnių, logotipus. Todėl nenustebkite, jei pamatysite identiškų parametrų televizorius, kurie skirsis tik dviem dalykais – prekės ženklo logotipu ir kaina. Beje, „Vestel“ net 7 metus gamino ir „Šilelis“ televizorius.

VESTEL-gaminiai-PULTELIAI1
Štai dviejų skirtingų televizorių prekių ženklų, gaminamų VESTEL, pulteliai.

6. Praktiškai nėra turinio skirto 4K galimybių išnaudojimui

Dievinate naujoves ir rinkdamiesi naują televizorių norite, kad jis turėtų visas naujausias funkcijas, nes kitu atveju, kam jis jums? Vilioja 4K televizoriai? 4K raiška: visi jos nori, bet nežino kodėl. Bet bėda kita. 4K televizoriai kainuoja nesveikai daug, o mėgautis 4K turiniu galimybės kol kas gana ribotos. Didžiausiame pasaulyje internetinės prekybos taške „Amazon“ 4K formato filmų skaičius siekia vos 234, kai bendras visų filmų skaičius artimas milijonui: 979 982 (pastaba: 2015-11-19 duomenys). Taigi bandymas šią 4K dalį bendroje „Amazon“ filmų pasiūloje atvaizduoti grafiku atrodo taip:

4K turinys

Nors 4K televizorių kainos krenta gana greitai bei prognozuojama, kad per 2 metus jie kainuos perpus mažiau, 4K turinio atsiradimas kol kas juda vėžlio tempu.

7. Problematiškasis „SMART TV“

Gamintojai sako SMART, jei tik televizorius turi prieigą prie interneto. Aišku, tai labai šauni funkcija, bet realybėje ne viskas taip paprasta. Išmanieji televizoriai dažnai turi painias sąsajas. Pavyzdžiui, televizoriaus pajungimas per LAN jungtį yra pakankamai sudėtingas dėl kabelio atvedimo, o jungiant per WiFi – ne visada pakanka signalo stiprumo. Dar opesnė problema yra ta, kad dažnas „Smart TV“ (ypač senesni ar pigiausi modeliai) turi nepakankamai galingą procesorių, kuris paprasčiausiai per lėtas tam, kad naudojimasis išmaniosiomis funkcijoms būtų malonus, o ne erzinantis. „Smart TV“ funkcija turi didelį potencialą, bet naudotojų lūkesčiai labai aukšti. Vartotojo sąsajos sutvarkymas, valdymo balsu funkcijos patobulinimas, veikimo sklandumas – tai tik kelios spragos, kurias užpildyti turėtų televizorių gamintojai. Dar viena nepatogumą kelianti „smulkmena“: dažnai SMART televizoriai parduodami be „SMART“ pultelių ir klaviatūrų. O toks pultelis ar klaviatūra kainuoja nuo 70 €.

Smart TV

O gal ir jūs žinote kokių paslapčių?

One comment

  • Labiausiai sudomino ir pritrenkė informacija dėl turkų gamintojo Vestel“. Gal tik viena detalė, su kuria būtų galima pasiginčyti: prieš kokį dešimtmetį rinkdamasis naują TV aparatą, labai domėjausi, kur tai pagaminta. Nepamenu kurioje parduotuvėje, bet pardavėjas man nepatingėjo atsukti TV nugarą ir parodyti, kad tais laikais „Toshiba“ ir „Sharp“ dar buvo gaminami Japonijoje, visa kita – bet kur: Europoje, Azijoje. Tačiau gali būti, kad per 10 metų daug kas pasikeitė.

Join the discussion

El. pašto adresas nebus skelbiamas.