Teleskopiniai šakų genėtuvai

Į ką atkreipti dėmesį renkantis teleskopinį šakų genėtuvą?

Prieš investuojant į naują įrankį, vertėtų atsigręžti ne į kainų etiketes, o į savo sodo poreikius. Pagalvokite, kokio aukščio jūsų medžiai, ar dominuoja liauni ūgliai, ar jau sumedėjusios šakos, ir kiek valandų ketinate praleisti darbuodamis. Tinkamai parinktas, patogus teleskopinis šakų genėtuvas tampa tikru išsigelbėjimu – jis leidžia pasiekti atokiausias viršūnes ten, kur kopėčios tik keltų pavojų ar nepatogumų. Tai ypač aktualu, kai laukia obelų genėjimas, dekoratyvinių krūmų formavimas ar tiesiog reikia pašalinti pavienes sausas šakas.

Analizuodami modelius, kritiškai įvertinkite koto ilgį bei įrankio svorį. Taip pat pasidomėkite, koks pjovimo mechanizmas naudojamas ir ar rankenos patogumas nekels abejonių. Atminkite – po intensyvaus pusvalandžio sode net keli šimtai gramų gali tapti rimta našta jūsų rankoms. Beje, jei jūsų sklype veši ne tik aukšti medžiai, bet ir tankūs masyvai, po ranka pravers ir gyvatvorių žirklės, padedančios kur kas sparčiau išgauti estetišką, tvarkingą augalų liniją. Koks pasirinkimas geriausias? Tik tas, kuris neerzina ir nereikalauja taikytis prie įrankio kaprizų, o leidžia tvarkytis saugiai bei be didesnio vargo.

Kokį teleskopinį šakų genėtuvą rinktis: rankinį, akumuliatorinį ar benzininį?

Tiesą sakant, ne kiekvienam sodui prireikia kažkokio kosminio galingumo įrankio, nes kai sode auga tik kelios jaunos obelys, visiškai pakanka ir to paprasto rankinio varianto. Tačiau kai sodyboje stovi seni, galingi medžiai, sodo šeimininkui natūraliai norisi, kad visą sunkų darbą už jį padarytų variklis. Todėl tas galutinis pasirinkimas visada sukasi ne tik apie kainą, bet ir apie svorį, pjovimo ilgį, koto konstrukciją ar tai, kiek realiai metrų į viršų tas daiktas pasiekia... Na ir, žinoma, ar nebus vargo su priežiūra vėliau.

Jeigu į sodą einama tik retkarčiais, o šakos nėra storos, tai lengvas teleskopinis šakų genėtuvas gali būti idealus daiktas be jokių papildomų galvos skausmų. Rankinis modelis veikia tyliai, jam nereikia nei kuro, nei baterijų krovimo, nors, aišku, mojuojant juo visą dieną, rankas vakare tikrai jausis. Mažam sklypui, kur genėjimas vyksta kartą per sezoną, o ne kas savaitę, tokio įrankio per akis.

Didesniame sklype, kur medžiai rimtesni, o šakos storesnės, prasideda visai kiti reikalai. Čia daugiausiai patogumo suteikia benzininis teleskopinis šakų genėtuvas, nes su juo dirbantis žmogus yra visiškai laisvas – jokių laidų, o galios tiek, kad ašmenys eina kaip per sviestą. Tik, na, tenka susitaikyti, kad toks įrankis sunkesnis, burzgia garsiai ir jam nuolat reikia to kuro bei kažkokio reguliaraus paremontavimo. Tad jis labiau tinka tiems, kas prižiūri rimtas sodybas ar ištisas vaismedžių eiles.

Ieškant kažko šiuolaikiškesnio, kad kaimynai nepyktų dėl triukšmo, dažniausiai pasiteisina akumuliatorinis teleskopinis šakų genėtuvas. Su juo galima vaikščioti kur nori, jokio laido po kojomis, o ir darbas vyksta kur kas maloniau nei su benzininiu „monstru“. Tik va, pirkėjams verta atidžiai žiūrėti, kokia ten akumuliatoriaus talpa ir kiek laiko jį krauti reikės, nes pasitaiko kabliukų – nusiperkamas įrankis už gerą kainą, o pasirodo, kad bateriją dar už tiek pat reikia pirkti atskirai.

Jei visi medžiai auga šalia garažo ar namo sienos, kur pasiekia rozetė, racionalus variantas gali būti ir elektrinis teleskopinis šakų genėtuvas. Jis veikia stabiliai, nereikia sukti galvos dėl išsikrovusių baterijų, tik tas amžinai po kojomis besipainiojantis laidas... Ir, aišku, per lietų ar rasą geriau į lauką nelįsti, nes elektra ir drėgmė nelabai draugauja. Bet šiaip – nedideliam kieme tai pigus ir geras sprendimas.

Daugiau apie tai, kokie modeliai dabar „ant bangos“, galima pasiskaityti straipsnyje „TOP 5 teleskopiniai šakų genėtuvai: kuris geriausiai tinka aukštiems medžiams?“. Ten palyginus visus parametrus greitai pasidaro aišku, kas svarbiau konkrečiam sodui: ar mažas svoris, ar kad baterija laikytų visą dieną, ar tiesiog tas pasiekiamas aukštis viršūnėse.

Teleskopinių šakų genėtuvų techninis palyginimas pagal sodo poreikius 

Kaip taisyklingai naudoti teleskopines genėjimo žirkles?

Prieš pradedant rimtesnius darbus sode, verta apsižvalgyti ne tik į medžio viršūnę, bet ir sau po kojomis. Slidi žolė, akmenys ar senos nukritusios šakos gali greitai sugadinti visą genėjimo planą. Patogiai sureguliuotos teleskopinės genėjimo žirklės turi leisti pasiekti aukštesnes šakas nepertempiant nugaros ir nekeliant rankų taip, kad darbas taptų kančia. Dar viena dažna klaida – stovėti tiesiai po pjaunama šaka. Saugiau atsitraukti šiek tiek į šoną, kad krentanti šaka nenukristų ten, kur visai nereikia.

Pats pjovimas turėtų vykti ramiai, be staigių ir jėga paremtų judesių. Pirmiausia geriausia šalinti sausas, pažeistas ar į vainiko vidų augančias šakas, o storesnių neskubėti pjauti vienu kartu. Jei matote, kad šaka jau per stambi žirklėms, tokiam darbui labiau tiks grandininis pjūklas, tačiau su juo reikia dirbti dar atsargiau ir laikytis gamintojo saugos nurodymų. Baigus genėti, nepamirškite nuvalyti ašmenų, patikrinti jungčių ir nepalikti įrankio drėgname kampe. Tiek nedaug priežiūros, o kitą kartą darbas prasidės kur kas maloniau.

Kaip prižiūrėti teleskopines genėjimo žirkles?

Baigus pavasarinius ar rudeninius darbus, įrankio geriau nenustumti į garažo kampą „iki kito karto“. Tinkamai prižiūrimos teleskopinės genėjimo žirklės gali tarnauti ilgai, o ir pats genėjimas vėliau bus kur kas lengvesnis. Kaip ir visa sodo technika, šis įrankis reikalauja bent minimalios priežiūros, ypač jei dažnai naudojamas drėgnu oru ar po intensyvesnių genėjimo darbų. Pirmiausia ašmenis verta nuvalyti drėgna šluoste, pašalinant sakus, žolės likučius ir kitas apnašas. Tokie nešvarumai atrodo smulkmena, bet ilgainiui jie skatina rūdis ir apsunkina pjovimą.

Jeigu pjaunamos dalys juda sunkiau, reikėtų sutepti judančius mechanizmus bei teleskopinio koto fiksatorius. Tada aukščio reguliavimas vyksta sklandžiau, nereikia spausti iš visų jėgų. Bent kartą per sezoną verta patikrinti ir pjovimo briaunas. Atšipę ašmenys ne švariai pjauna, o labiau traiško augalo audinius, todėl šakos gyja lėčiau. Jei metalas praradęs aštrumą, naudokite specialią dildę arba galąstuvą, o po galandimo paviršius galima padengti antikorozine priemone.

Žiemai šį sodo pagalbininką geriausia laikyti sausoje, vėdinamoje patalpoje. Dar geriau – pakabinti ant sienos, kad įrankis nesiremtų į grindis ir mechanizmas nebūtų spaudžiamas. Atrodo nedidelė priežiūra, bet pavasarį labai pasijunta: imi įrankį, reguliuoji kotą, kerpi šaką – ir nereikia kovoti nei su rūdimis, nei su užstrigusiais fiksatoriais.

Teleskopinės genėjimo žirklės Fiskars, Makita: kodėl gamintojas yra svarbus? 

Renkantis sodo įrankį, gamintojo vardas nėra tik gražus užrašas ant korpuso. Jis dažnai pasako, ko galima tikėtis iš konstrukcijos, pjovimo patogumo, atsarginių dalių ir bendro ilgaamžiškumo. Jeigu darbai dažnesni, o šakos aukštai, patikimas teleskopinis šakų genėtuvas Makita gali būti vertas dėmesio dėl galios, akumuliatorinės sistemos ir patogumo dirbant be laido. Tokį įrankį dažniau renkasi tie, kurie nori mechanizuoto sprendimo ir turi daugiau sodo priežiūros darbų.

Tuo tarpu lengvesniems, tikslesniems ir ramesniems genėjimo darbams dažnai pasirenkamos teleskopines genejimo zirkles Fiskars, nes šis gamintojas siejamas su ergonomika, paprastu valdymu ir rankinių įrankių patogumu. Čia svarbu ne tik pats prekės ženklas, bet ir tai, kaip įrankis „gula“ į rankas. Per sunkus ar nepatogiai reguliuojamas modelis greitai pavargins, net jei techniniai parametrai atrodo puikiai. Todėl verta vertinti ne vien kainą, o visą komplektą: svorį, pjovimo mechanizmą, koto ilgį, priežiūrą ir tai, ar vėliau bus lengva rasti priedų.

Populiariausių gamintojų lentelė

Trumpai tariant, gamintojas svarbus tada, kai norisi mažiau atsitiktinumo. Vienam pirkėjui svarbiausia lengvas ir tikslus pjūvis, kitam – galia ir greitis. Todėl prieš perkant verta pagalvoti labai praktiškai: ar genėsite kelias šakas kartą per sezoną, ar įrankis kiekvieną pavasarį turės rimtai padirbėti.