Šioje literatūros tyrinėtojos, rašytojos, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės Viktorijos Daujotytės knygoje publikuojami daug gyvenimo metų kurti ir užsirašinėti aforizmai . Tai netikėti minties blyksniai, kilę ir iš pačios kalbos, ir iš asmeninių patirčių – iš atidaus įsižiūrėjimo į pasaulį, iš įsiklausymo į savo ir kitų gyvenimus.

V. Daujotytės aforizmai kviečia ir skaitytoją dabarties skuboje stabtelėti, drąsiau gyvenimui atsiverti, akyliau į pasaulį įsižiūrėti.

Knyga bus įdomi visiems, ieškantiems gyvenimo išminties.

***

Kad atpažintum išmintį, reikia nors lašą jos turėti savyje; ne išmaniajame telefone.

Menas yra tobulas liūdesys dėl šio netobulo pasaulio.

Poetinė teologija: Dievas apglėbia ir bedievius.

Toliausiai nueina tas, kuris žino kada sustoti.

Laisvas: kai ir šlubuodamas eini oriai.

Laikini, bet kol esame, esame belaikiai.

Gyvenimo prasmė? Jei ji yra (o turėtų būti), tai gal tokia, kaip kadaise mane mokė mokytoja Antanina: užauginti vaikus, numarinti tėvus, išsilaikyti be didelės kaltės ir gėdos, kad gyvenai.

Pastebėjote klaidą prekės aprašyme ar nuotraukų galerijoje? Praneškite mums.

Skaityti daugiau

Skaityti mažiau