„Tarp žemės ir Dangaus“
– tai dvyliktoji aktorės
Doloresos Kazragytės
autobiografinės eseistikos knyga. Į ją sudėti tekstai, parašyti 2021-23 metais. Tai dienoraštis apie gyvenimo šviesotamsą, apie kovą su liūdesiu ir nerimu, apie rudens vėtras ir Amžinybės šviesos trauką.
***
„Žmogus yra švytuoklė, kabanti tarp Dangaus ir žemės, o jo širdis tarsi paukštis nuolat blaškosi tarp grumsto ir žvaigždės.“
Arvydas Šliogeris
***
„Ak, tie gyvenimai! Tarp Dangaus ir žemės. Bet kodėl tiek daug žemės ir tiek nedaug Dangaus? Taip retai Dangus apgaubia žmogų, nors, rodos, žmogus yra surištas su Dangumi. Jis toks beribis, o Žemė – smiltelė Visatoje... tai kodėl žmogus toks nelaimingai žemiškas? O gal kančia ar tiesiog nelaiminga lemtis priartina Dangų? Gal todėl žmogus ištveria, iškenčia tiek daug ir nepalūžta?“
„Laikau atmintyje ir širdyje prieš daugelį metų patirtą sapną: skridau (o gal tiesiog buvau) neaprėpiamoje švelniai žydroje erdvėje. Nejaučiau kūno! Jo nebuvo! Buvau tik Aš. Buvau laisva! Nežemiškai laiminga, begalinio džiaugsmo pripildyta. Laisva! Bet... tai buvo tik sapnas...
O ši žemiška ramybė ir laisvė – man pažįstama: taip jaučiuosi miškuose, pušynuose, kalbėdama su me-džiais, drugeliais, vabalėliais, saule, debesimis...“