KNYGA Krabatas, arba Treji metai užburtame malūne

„Krabatas, arba treji metai užburtame malūne“ – žymaus vokiečių rašytojo Otfrydo Proislerio (Otfried Preußler, 1923–2013) knyga vaikams, pasakojanti apie jaunąjį Krabatą, pakviestą mokytis burtų mokykloje. Nors šiais laikais bene žymiausias jaunasis burtininkas yra Haris Poteris, o burtų ir kerėjimo mokykla – Hogvartsas, neabejotina, kad fantastikos ir stebuklų gerbėjai su dideliu malonumu įsitrauks į nuotykių kupiną Krabato kelionę.

Kai keturiolikmetis našlaitis Krabatas atvyksta į Kozelio raiste esantį malūną ieškoti darbo, meistras jo paklausia, ar šis pas jį norės mokytis malti grūdus, ar ir viso kito. Krabatas, atsakęs, kad norės mokytis ir viso kito, tampa burtininko mokiniu ir jo gyvenimas visiškai pasikeičia.

Kad čia reikia sunkiai plūktis dienomis ir naktimis, o meistras per pamokas paverčia juos varnais – nieko baisaus! Kad kiti mokiniai atrodo įsibauginę ir nenori pasakoti, kas iš tiesų vyksta malūne, irgi nieko tokio. Bet čia iš tiesų dedasi keisti dalykai. Be galo keisti. Krabatas pasiryžta išsiaiškinti visas užburto malūno paslaptis, net jei tai būtų gyvybės ar mirties klausimas.

Šiurpioje istorijoje apie užburtą malūną ir jame įkalintus burtininko mokinius dera senovės legendos, paslaptingi sapnai, pavojingos užduotys, sunkus darbas ir tarp mokinių tvyranti įtampa – nė vienas nežino, kuriuo bendramoksliu gali pasitikėti.

Ne veltui ši paaugliams skirta knyga laikoma vokiečių vaikų rašytojo kūrybos viršūne. O. Proisleris per gyvenimą sukūrė daugiau nei 35 knygas vaikams ir tapo vienu mėgstamiausių autorių ne tik Vokietijoje, bet ir visame pasaulyje. Su rašytojo knygomis užaugo ne viena karta. Lietuvos skaitytojai jau seniai pamilo jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams skirtas knygas „Plėšikas Hocenplocas“, „Plėšikas Hocenplocas ištrūksta į laisvę“, „Vaiduokliukas“, „Mažasis vandenis“ ir daugelį kitų.

Šį įspūdingą leidimą puošia dailininko Mehrdad Zaeri iliustracijos. Dailininkas gimė 1970 m. Irane,  paauglystėje kartu su šeima persikėlė į Turkiją, vėliau gavo prieglobstį Vokietijoje, kurioje nutarė apsistoti. Vos baigęs mokyklą M. Zaeri nusprendė, kad nori visą gyvenimą piešti. Iš pradžių ėmėsi tapybos, o vėliau atrado, kad pieštuku piešti paveikslai įspūdingumu nė kiek nenusileidžia aliejiniais dažais tapytoms drobėms.