Įdomu, ar jus taip pat keistai traukia
prie manęs, kaip mane prie jūsų; niekada neturėjau draugės
–
nejaugi
rasiu ją dabar?
<o:p>
</o:p>
Apsupta
tėvo ir tarnų globos devyniolikmetė Laura leidžia dienas tarp vaizdingų
Štirijos miškų Austrijoje, senoje gotikinėje pilyje. Laikas čia teka lėtai ir
nuspėjamai, kol vieną ūkanotą pilnaties vakarą nutinka šis tas keisto. Nuo
kalvos kaip uraganas pasileidžia karieta ir su trenksmu apvirsta pilies
gyventojų akivaizdoje. Išdrįsusi prasimerkti Laura išvysta iš karietos
iškeliamą jauną moterį. Jos motina prisistačiusi paslaptinga dama prašo
laikinai pagloboti dukrą. Laura maldauja tėvą sutikti ir šis nusileidžia. Neilgai
trukus merginos pajunta abipusę simpatiją.
<o:p>
</o:p>
Airių rašytojo
Sheridano Le Fanu
apysaka
„Karmila“
(1872) – pirmas literatūros istorijoje pasakojimas apie vampyres, dažnai
laikomas svarbiausiu XIX a. gotikinės literatūros kūriniu. Būtent jis įkvėpė
šio žanro šedevru laikomą Bramo Stockerio „Drakulą“. Tačiau, kitaip nei
„Drakula“, „Karmila“ pastaraisiais dešimtmečiais įgavo antrąjį kvėpavimą.
Kūrinys vertinamas ne tik kaip gotikinė siaubo istorija, bet ir kaip psichologinė
drama, tirianti moters seksualumą, troškimus, apsėdimo temą. „Karmila“ daugybę
kartų adaptuota įvairiais formatais – nuo filmų iki komiksų ir vaizdo žaidimų.
***
„Tai priminė įsimylėjėlio įkarštį
ir vertė mane drovėtis; tai buvo nepakenčiama ir kartu neatsispiriamai masino;
rydama mane akimis ji traukė mane savęs ir karštos jos lūpos klaidžiodavo mano
skruostu bučiuodamos ir kone kūkčiodama ji kuždėjo:
– Tu mano, tu būsi mano, tu
ir aš – kaip viena amžinai.“
***
„Ši
hipnotizuojanti apysaka, toli gražu ne „tik“ pasakojimas apie vampyrus, kelia
susidomėjimą įvairiais požiūriais – lyčių vaidmenų, seksualumo vaizdavimo, politiniu,
kultūriniu aspektais. Be to, labai plati žanrinė, stilistinė jos įtakos sfera
įvairioms meno rūšims: ji padarė poveikį gotikiniam romanui, viduramžių
estetika grįstai literatūrai, kinematografui.“
Kathleen Costello-Sullivan,
šiuolaikinės airių literatūros profesorė
<o:p>
</o:p>
Knygos leidybą iš dalies
finansuoja Lietuvos kultūros taryba.