Astrid Lindgren „Emilis iš Lionebergos“ <o:p> </o:p>

Emilis iš Lionebergos – taip vadinosi berniukas, gyvenęs Lionebergoje. Jis buvo išdykęs, neklaužada vaikas, nors atrodė meilutis, pažiūrėti visai dailus, taigi buvo galima pagalvoti, kad jis lyg angelėlis. Bet taip tik atrodė… <o:p> </o:p>

Penkerių Emilis – stiprus kaip jautis, smalsus, užsispyręs ir, regis, visada pasiruošęs kokiai nors išdaigai. Vieną dieną jis „tik“ sykį įgnybo Idai ir paliejo grietinėlę, paskui vaikė katę aplink vištidę, galiausiai įkišo galvą į sriubos vazą, tad teko važiuoti pas gydytoją, kad ištrauktų. <o:p> </o:p>

Emilis gyveno Kathultos viensėdyje, Lionebergos kaime, Smolande. Ir kalbėjo jis smolandiškai, nes kurgi dėsis. Juk visi taip kalba Smolande. Kai imdavo ieškoti mylimos kepurės, nesakydavo „Kur mano kepurė?“, o klausdavo „Kur mano kepuršė?“ O toji jo kepuršė buvo su juodu snapeliu ir mėlynu bumbulu viršuje, visai bjauri. Ją nupirkęs tėtis, kai sykį važiavo į miestą. Emilis labai mylėjo kepurėlę ir, eidamas vakare gulti, sakydavo: „Kur mano kepuršė?“ Mamai nepatiko, kad vaikas eina gulti su kepure, norėdavo padėti ją priemenėje ant lentynos, bet tada Emilis imdavo taip rėkti, kad visas Lionebergos kaimas girdėdavo: „Aš noriu savo kepuršės!“ <o:p> </o:p>

Lionebergoje su Emiliu niekada nebūna nuobodu. Čia net ir paprasčiausia diena gali virsti nuotykiu, o mažas berniukas – didžiausiu viso kaimo rūpesčiu. <o:p> </o:p>

Kas nutiks Emilį ištikus kitam nuotykiui? Ir kodėl jo kepuršė bus tokia svarbi? <o:p> </o:p>

„Emilis iš Lionebergos“ – dar vienas Astridos Lindgren literatūrinis šedevras, pelnęs pripažinimą visame pasaulyje. Knyga iliustruota nepakartojamomis Bjorno Bergo iliustracijomis. <o:p> </o:p>

Pastebėjote klaidą prekės aprašyme ar nuotraukų galerijoje? Praneškite mums.

Skaityti daugiau

Skaityti mažiau