KNYGA Dievų miškas (naujas leidimas)

Ši lietuvių literatūros klasiko atsiminimų knyga vertinama kaip vienas originaliausių veikalų Europos memuaristikoje apie konclagerius. Savotiška tragikomedija proza – taip neįprastą stilių bei savitą fakto literatūros ir meninio vaizdo jungtį „Dievų miške“ apibūdino literatūrologas prof. V. Kubilius. Knygos pasakotojas yra savotiškas absurdo sistemos tyrinėtojas, todėl kūrinys įgauna universalų matmenį, liudija visą totalitarinę sistemą, o ne tik konkretų atvejį.

Kūrinys ypač įtaigus ir sukrečiantis, nes nėra išgalvotas – autorius viską rašo per savo gyvenimo patirtis. Balys Sruoga 1943 metais vokiečių okupacinės valdžios buvo suimtas ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Lageryje jis praleido dvejus metus. Grįžęs buvo visiškai palūžęs, tad viešėjo Birštono sanatorijoje, kur vos per kelis mėnesius gimė ypatingas romanas – „Dievų miškas“. Tačiau anuomet kūrinys  nebuvo išleistas dėl sovietinės cenzūros reikalavimų. Pats autorius mirė praėjus dar dvejiems metams. Ir tik po dešimtmečio – 1957 metais – „Dievų miškas“ buvo išleistas pirmą kartą. Tiesa, nemažai cenzūruotas.

„Dievų miškas“ remiasi autoriaus atsiminimais apie koncentracijos stovyklos kasdienybę, kurioje netrūko bado, ligų, šalčio, žiaurumo. Tačiau kiek netikėta tai, jog kūrinyje savotiškai persipina tragizmas su ironija – išskirtinis autoriaus parinktas bruožas šiam kūriniui.

Sruogos atsiminimuose gausu gyvybės paniekinimo scenų. Per kasdienes smulkmenas jo pasakojimas sukuria tikrą stovyklos gyvenimo taksonomiją – hierarchiją, nerašytas taisykles, duokles, kriminalinių pareigūnų papirkimo kodeksus ir daugybę bereikšmių būdų prarasti gyvybę stovykloje.

Tačiau žvėriškų instinktų proveržis ir vertybių žlugimas  – tai rašytojo vaizduojama per ironiją ir juodą humorą, nerasime melancholijos ar perdėtos patetikos.

Paties rašytojo žodžiais: „Jeigu aš be ironijos būčiau rašęs, aš nebūčiau išgyvenęs. Ironija buvo tas skydas, kuriuo aš prisidengiau nuo mirties pavojaus.”

Visiška lietuvių klasika, kurią privaloma perskaityti.

Tikrai, ko vertos visos mano knygos, jei dvidešimtojo amžiaus viduryje civilizuotas Europos žmogus staiga žmogėdra darosi?

Balys Sruoga