KNYGA Dangus griūva

Aštuoni autoriai, trylika istorijų, susietų tik neribota fantazija ir bendra tema – griūvančio dangaus. Bet vienam ir kopūsto lapas dangumi griūva, kitas net ir sprogus Saulei nesiliaus ieškojęs išeities. Vienokių ar kitokių apokalipsių patiriame kiekvienas. Dar daugiau jų įsivaizduojame. Rašytojo, tebūnie pradedančio, tebūnie nežymaus, fantazija gali sukurti pačių keisčiausių pabaigos – gyvenimo, epochos ar net viso pasaulio – scenarijų. Ir iškelti pačių netikėčiausių klausimų. Ar norite drauge paieškoti atsakymų?

• Kai netekę savo Žemės klajojome patamsiuose, mus guodė vien viltis, kad naktis nuslinks. Ką tada išvysime? — Artūras Lauda

• Žmonėmis tapome, kai išmokome pasidirbti įrankių. Nesiliaujame juos tobulinę, iki jie... mus pranoksta. Kas tada laukia žmonių? — Vytautas Ožeraitis

• Branduolinis karas – neišvengiama pražūtis žmonijai. Bet gal ją galima atsėti – kaip nutryptą veją? Tik kur dėti žmogaus smalsumą ir kūrybingumą? — Andrius Guzaitis

• Nepaliaujamai naikiname savo namus – Žemę. Ar įstengsime pasinaudoti dosnia dovana iš dangaus? — Milda Jensen

• Kai karstas ima belstis į pasturgalį, vis dažniau pasvajojame apie rojų. O gal mums labiau patiktų pragare? — Aurimas Gailiūnas

• Saulės išdegintame pasaulyje išgyventi galima tik po žeme. Bet taip maga pažiūrėti, kas gi ten viršuje. — Greta Musteikienė

• Ar tai dangus griūva, ar angelai iš dangaus krinta, ar miršta pasakos? — Vilius Gostevičius

• Ką svarbiausio pasiimtumėte iš mirštančios Žemės, leisdamiesi į kosmosą ieškoti naujų namų? Gal prisiminimus? — Egidijus Zaikauskas

Lietuviška fantastinė literatūra – tarsi Schrödingerio katinas: ji ir yra, ir jos nėra. Bandymai įsisiūlyti plačiajam skaitytojui – tarsi protuberantai, tik blykst ir vėl dingo. Bet fantastai – atkaklūs, tad pabandom iš naujo, ir gerų kelionių po nebūtus pasaulius!“

Justinas Žilinskas

„Nežinoma ateitis ir gąsdina, ir vilioja, o šių distopijų dėka greičiau nusipurtysite: „Kaip gerai, kad mums taip nenutiko“, nei jausitės moralizuojami ir, tarkim, skatinami rūšiuoti šiukšles. Tokia fantastika, nukeldama į apibrėžtą ar miglotą būsiantybę, paradoksaliai įkvepia džiaugtis gyvenimu čia ir dabar. Kūrinius konsoliduoja pasakojimo posūkio efektas, perkeliantis ne erdve ar laiku, bet per lakios vaizduotės properšą į netikėtumybę.“

Paulius V. Subačius

“FABULOUS, MIRACULOUS, COMPELLING… Thirteen deeply affecting fantastic stories by eight prominent Lithuanian authors, each told in a stupendous manner, all in a single book…”

— The New Yark Times

Kodėl gi negalėtų būti kaip nors taip parašyta apie šią knygą? O gal kada nors bus? Ne apie šią, pirmąją, tai apie antrą, apie dešimtą ar šimtąją, bet tikrai bus. Mes, fantastai, mokame tikėti kone neįmanomais dalykais.