Maka yra šakninė daržovė, kilusi iš Andų kalnų Peru. Ji vertinama dėl dietos praturtinimo – suteikia gausų skaidulų ir baltymų šaltinį, o druskos turi labai mažai. Ji taip pat puikiai tinka besilaikantiems žaliavalgystės dietos. Peru Chunino regione maka valgoma įvairiomis formomis: šviežia prie mėsos, kepta ant karštų akmenų, džiovinta ir virta piene, fermentuota į tradicinį gėrimą „maca chica“ arba malta į miltus kepiniams.
Makos milteliai gaunami iš jos džiovintų šaknų, kurios daugiau nei du tūkstantmečius vartotos ir kaip maistas, ir kaip vaistas. Šis atsparus augalas veši aukščiau nei 3500 metrų altitude, uolėtoje, nevaisingoje dirvoje, ištverdamas net -10 °C temperatūrą. Tai vienintelis valgomas augalas, gebantis išgyventi tokiomis ekstremaliomis sąlygomis. Vietiniams gyventojams maka yra pagrindinis energijos šaltinis. Nors buvo bandoma maką auginti kitokio klimato ir dirvožemio sąlygomis, kyla abejonių, ar kitur išaugintos šaknys išlaiko tas pačias savybes, nes jos dažnai pilnai neišsivysto.
Makos (peruviškosios kryžmės, Lepidium meyenii) šaknis gerai žinoma dėl energijos didinimo, ištvermės stiprinimo ir yra galingas afrodiziakas.
Ji taip pat yra baltymų ir skaidulų šaltinis, suteikiantis ilgalaikės energijos. Be to, joje gausu antioksidantų, polifenolių ir gliukozinolatų, kurie palaiko bendrą sveikatą.