Nosferatu (FW Murnau) KULTINĖ KLASIKA

„Nosferatu: siaubo simfonija“ (vok. Nosferatu – Eine Symphonie des Grauens) – 1922 m. nebylus vokiečių ekspresionistinis vampyrų filmas, režisuotas F. W. Murnau pagal Henriko Galeeno scenarijų. Filme Maxas Schreckas vaidina grafą Orloką, vampyrą, kuris medžioja savo nekilnojamojo turto agento (Gustavas von Wangenheimas) žmoną (Greta Schröder) ir atneša į jų miestą marą. 1838 m. išgalvotame Vokietijos miestelyje Visburge Tomas Huteris buvo išsiunčiamas į Transilvaniją savo darbdavio, ekscentriško nekilnojamojo turto agento pono Knokso, aplankyti naujo kliento, grafo Orloko, kuris planuoja nusipirkti apleistą namą priešais Huterio rezidenciją. Huteriui tyrinėjant maršrutą žemėlapyje, Knokas slapta tyrinėja paslaptingą susirašinėjimą kabalistiniais simboliais. Kelionės metu Huteris sustojo užeigoje, kurioje vietiniai gyventojai išsigando vien paminėjus Orloko vardą. Savo kambaryje jis rado knygą apie vampyrus, iš kurios iš pradžių šaipėsi, bet įsidėjo ją į bagažą. Karietai atsisakius vežti jį toliau nei įėjimas į kalnų perėją, Huteris keliauja pėsčiomis iki saulėlydžio, kai kelyje jį pasitinka karieta ir jis nuvažiuoja į Orloko pilį Karpatų kalnuose, kur jį pasitinka pats Orlokas. Huteriui vakarieniaujant, jis netyčia įsipjauna nykštį; Orlokas bando išsiurbti kraują, bet atstumtas svečias atitraukia ranką. Kitą rytą Huteris pabunda ir randa naujų dūrių ant kaklo, kuriuos jis priskiria uodams. Tą naktį Orlokas pasirašo namo pirkimo dokumentus ir ant stalo pastebi miniatiūrinį Huterio žmonos Elenos portretą, kurį jaunuolis nešiojasi su savimi mažame apvaliame rėmelyje. Grožėdamasis portretu, grafas pastebi, kad ji turi „gražų kaklą“. Filmas buvo rodomas Švedijoje iki 1972 m.