„Aleksandras Didysis“ – tai 1956 m. „CinemaScope“ ir „Technicolor“ sukurtas epinis istorinis dramos filmas apie Makedonijos generolo ir karaliaus Aleksandro Didžiojo gyvenimą, kurio scenarijaus autorius, prodiuseris ir režisierius yra Robertas Rossenas.
Graikų oratorius Demostenas iš Atėnų pasisako už karą, kad pasipriešintų Makedonijos karaliui Pilypui II ir jo planuojamam įsiveržimui bei visų Graikijos miestų-valstybių užėmimui.
Pilypui II vadovaujant kampanijai užgrobti Olintą, jam pranešama, kad jo žmona Olimpija pagimdė jam sūnų, kuris, anot jos, yra „iš dievo gimęs dievas“. Pilypas supyksta, nes įtaria, kad Olimpija svetimavo ir kad jos neapvaisino dievas. Tačiau generolas Parmenionas pataria karaliui leisti Aleksandrui užaugti ir jį paveldėti.
Augdamas Aleksandras Miezoje mokosi istorijos, matematikos, logikos ir kitų dalykų iš Aristotelio. Aleksandras trokšta valdyti ir sako savo mokytojui, kad, kaip ir Achilas, jis verčiau gyventų „trumpą gyvenimą su šlove“ nei „ilgą gyvenimą nežinomybėje“. Tada Filipas nusprendžia išsiųsti Aleksandrą į Makedonijos sostinę Pelą kaip regentą valdyti miestą, kol Filipas išvykęs kariauti. Tai daroma siekiant užkirsti kelią Olimpijai skleisti gandus apie jos vyro mirtį. Aleksandras pasinaudoja šia proga valdyti savarankiškai – jis tampa nei savo motinos, nei tėvo pėstininku. Vėliau Aleksandras prisijungia prie Filipo ir jie kartu leidžiasi į užkariavimo kampanijas prieš tokius miestus kaip Atėnai, 338 m. pr. Kr. vykusiame Chaironėjos mūšyje. Po laimėto mūšio Aleksandras pareikalauja, kad joks graikų miestas-valstybė niekada neneštų ginklų prieš Pelą ir kad jie tiektų vyrus, ginklus ir laivus karui prieš Persiją.
Pilypas išsiskiria su Olimpija, apkaltindamas ją „neištikimybe“, ir veda Atalo dukterėčią Euridikę, taip paversdamas ją naująja karaliene. Šis žingsnis sukuria bedugnę tarp Aleksandro ir jo tėvo ne tik dėl to, kad Aleksandro motina buvo atstumta, bet ir dėl to, kad jo įpėdinystė kabo ant plauko, nes kai kurie Pilypo dvariškiai jį laiko nesantuokiniu.