1937-ųjų vasarą trys nuteistieji – Pitas, Delmaras ir vadas Ulisas Everetas Makgillas – pabėga nuo grandinėmis sukaustytos gaujos, kad rastų užkastą lobį, kol teritorija neužtvindyta ir neįsitaisė ežeras. Tris pavežėja aklas vyras, vairuojantis geležinkelio vežimėlį. Jis jiems sako, kad jie ras turtą, bet ne tą, kurio ieško. Trijulė keliauja į Pito pusbrolio Wašo namus, kuris nulaužia jiems pančius ir juos pamaitina. Jie miega tvarte, bet Wašas praneša apie juos šerifui Kūliui, kuris kartu su savo vyrais padegia tvartą. Wašo sūnus padeda jiems pabėgti. Kitą dieną Pitas ir Delmaras pasikrikštija upėje, bet Everetas atsisako prie jų prisijungti.
Jie pasiima Tommy Johnsoną, jauną juodaodį vyrą, kuris tvirtina pardavęs savo sielą velniui mainais į gebėjimą groti gitara. Prireikę pinigų, ketveriukė sustoja radijo stotyje, kur įrašinėja dainą kaip „Soggy Bottom Boys“. Tą vakarą trijulė išsiskiria su Tommy, kai policija aptinka jų automobilį, ir jie trumpam susitinka su nusikaltėliu George'u Baby Face Nelsonu, kuris plėšikavo ir žudė karves. Jiems nežinant, įrašas tampa dideliu hitu. George'as, jausdamasis prislėgtas, atidavė trijulei savo pinigus ir išėjo.
Netoli upės grupė išgirsta dainavimą ir randa tris aistringas moteris, skalbiančias drabužius. Moterys duoda joms kukurūzų viskio, ir jos praranda sąmonę. Pabudęs Delmaras randa šalia savęs gulinčius Pito drabužius, tuščius, išskyrus varlę. Delmaras įsitikinęs, kad moterys buvo sirenos, kurios pavertė Pitą varle. Vėliau vienakis Biblijos pardavėjas Big Danas pakviečia jas pietų, tada jas apiplėšia ir nužudo varlę.