Procesoriai

Procesorius – tai kiekvieno kompiuterio skaičiavimo centras. Jis dalyvauja praktiškai kiekvienoje užduotyje. Tai nuo jo daugiausia priklauso mūsų sistemos darbo pajėgumas ir komfortas. Procesorius – labai sudėtinga sistema. Dėl mažų techninių elementų ant nedidelio lusto pločio inžinieriams pavyko sudėti milijonus tranzistorių. O tai leidžia gauti kažkada atrodžiusį neįmanomą apskaičiavimo galingumą.

Žinoma, ne kiekvienam iš mūsų reikalingas pats naujausias ir brangiausias modelis. Daugiau negu už 150 litų nusipirksite sistemą, kurios pakaks pagrindinėms programoms ir interneto peržiūrai. Už 300–500 litų galima įsigyti procesorių, kuris puikiausiai tiks kasdieniniam darbui biure, žiūrėti filmus ar žaisti kompiuterinius žaidimus.

Kam skirtos brangesnės sistemos? Žaidėjams ir profesionalams, kuriems reikia didesnio galingumo sudėtingesniems skaičiavimams. Pamąstykite, kam bus skirtas kompiuteris, kad nupirkta įranga optimaliai atitiktų Jūsų poreikius.

Pirkdami procesorių atkreipkite dėmesį į:

Gamintojas

Antras klausimas, į kurį privalote sau atsakyti, yra klausimas apie gamintoją. Dabar galima įsigyti AMD ir „Intel“ procesorių. Šios dvi konkuruojančios įmonės laikas nuo laiko išleidžia vis naujesnes ir greitesnes konstrukcijas. Su procesoriaus pasirinkimu tiesiogiai susijęs pagrindinės plokštės pasirinkimas, kadangi sistemos AMD neveikia su pagrindinėmis „Intel“ plokštėmis ir atvirkščiai. Jeigu kalbėsime apie darbo našumą ir palyginsime procesorius, tai reikia pasakyti, kad „Intela“ gamybos procesoriai yra geresnio našumo. AMD procesorių – mažesnės kainos. Galutinis pasirinkimas priklauso nuo to, kiek galite įrangai skirti pinigų.

Kiek branduolių?

Dar prieš kelerius metus visi procesoriai turėjo vieną branduolį. Dabar dažniausiai pasitaikančios sistemos su 2 arba 4 branduiliais, vis daugiau programų sugeba pasinaudoti daugiau nei dviem branduoliais, kad pagreitintų skaičiavimus. Verta renkantis procesorių patikrinti, ar yra didesnio galingumo sistemų su tokiomis pat jungtimis. Tai leis ateityje be vargo pakeisti sistemą. Pigiausios sistemos kainuoja apie 150 litų ir puikiai tinka darbui biure. Brangesnės kainuoja apie 400–2000 litų ir tiks žaidimų mėgėjams. Keturių branduolių procesorių pasirinkite, jeigu turite daugiau pinigų ir nenorite ateityje keisti šio elemento.

Be branduolių skaičiaus ir gamintojo, svarbu atkreipti dėmesį į kelis parametrus, kurie turi įtakos darbo našumui.

Šeima / procesoriaus tipas

Procesoriaus serijos pavadinimas, pvz., „AMD Athlon 64 X2“, „AMD Phenom“ ar „Intel Core 2 Duo“, „Intel Celeron“, yra pagrindinis būdas atpažinti konkrečias sistemas. Be šeimos pavadinimo, gamintojai naudoja sistemos kodinius pavadinimus. Tokie procesoriai gali skirtis ne tik darbo našumu ar taktiniu dažniu, tačiau ir didele cache atmintimi ar net technologiniu procesu. Pavyzdžiui, „Intel Core2Duo 3xxx“ ir „Intel Core2Duo 8xxx“ – tai ne tokios pačios sistemos. Šiuo atveju „Core2Duo 8xxx“ procesoriai naujesni ir greitesni. Turi, pvz., daugiau antro lygio atminties (L2).

Procesoriaus jungtys

Jungties tipas, kuriuo procesorius pritvirtinamas prie pagrindinės plokštės, taip pat svarbus. Verta atkreipti dėmesį, kurias jungtis gamintojas ruošiasi tobulinti. Tai siūlome tam, kad po metų netektų keisti visos sistemos, nes nauji įrenginiai turės kitokius lizdus. Tokios informacijos lengvai nerasite. Tačiau padėti gali internetas ir speciali literatūra. Nereikia pirkti procesoriaus, jeigu jau žinoma, kad tokie lizdai paseno ir gamintojas tokių jau negamina.

Procesoriaus taktinis dažnis

Procesoriaus greitis yra nurodomas Ghz, kurie nusako, kiek operacijų gali atlikti procesorius. Pagrindinė taisyklė: jeigu procesoriai yra vienos šeimos, kuo didesnis taktinis dažnis, tuo procesoriaus darbo našumas didesnis.

Atminties skaičius (L1/L2/L3)

Vidinė procesoriaus atmintis integruota su procesoriaus branduoliu. Tai greičiausias atminties tipas, kokį galima surasti visame kompiuteryje. Šis parametras svarbus darbo našumui. Dažniausiai procesoriai turi du atminties lygius: L1 (iš ang. L tai Level – lygis) ir L2. Atmintis L1 yra nedidelė – keliasdešimt kilobaitų (KB). Atmintis L2 yra didesnė. Naujausioje sistemoje gali būti iki kelių megabaitų (MB). Neverta pirkti procesoriaus L2 su atmintimi, mažesne negu 1 MB, kadangi tokios sistemos jau pasenusios. Kai kurie modeliai turi 3 lygio atmintį, tai padidina darbo našumą.

Technologinis procesas

Technologinis procesas – tai procesas, kuriame atlikta visa sistema. Šis parametras yra pateikiamas nm (nano metrais) ir turi įtakos, kiek sunaudojama elektros energijos ir kokia išskiriama temperatūra. Kaip šalutinis efektas gali būti didesnis šilumos išskyrimas. Šis parametras rodo, ar sistema yra šiuolaikiška.

64 bitų įsakymų aptarnavimas

Dabar praktiškai kiekvienas parduodamas procesorius aptarnauja 64 bitų įsakymus. Prieš pirkdami patikrinkite, ar taip yra, nes tai rodo technologijos naujumą. Dabar 64 bitų programos nėra labai populiarios ir tikriausiai ilgesnį laiką taip bus. Tačiau ateityje turėsite procesorių, kuris atitiks naujausius reikalavimus.

Magistralės taktinis dažnumas (FSB)

Šis parametras pateikiamas Mhz ir rodo, kokiu dažnumu procesorius gali veikti su kita kompiuterine įranga. Kuo didesnis magistralės dažnumas, tuo teoriškai didesnis visos sistemos darbo našumas. Šis parametras svarbus renkantis pagrindinę plokštę kompiuteriui. Jis turi veikti tokiu pačiu magistralės dažnumu kaip ir procesorius.

DAŽNIAUSIAI UŽDUODAMI KLAUSIMAI

Koks procesorius kokiai grafikai?

Labai dažna klaida yra ta, kad norint turėti labai gerą, tačiau pigų kompiuterį, galingas procesorius sujungiamas su silpna grafine korta arba atvirkščiai. Toks kompromisas neapsimoka. Net pati stipriausia korta veiks lėtai su silpnu procesoriumi. Ji lauks procesoriaus skaičiavimo.

Kita konfigūracija (stiprus procesorius ir silpna grafinė korta) nėra tokia beviltiška, jeigu žinome, kam naudosime kompiuterį. Geras procesorius yra pravartus apdirbant didelius 2D vaizdus ir filmus, taip pat dirbant su inžinieriaus įrankiais. Tokiais atvejais grafinė korta nėra apkrauta, nes visi skaičiavimai susiję su procesoriumi. Atsiminkite, kad reikia gerai parinkti šias dvi sistemas, kad nereikėtų permokėti už galingumą, kuriuo nepasinaudosite.

Koks procesoriaus vėsinimas?

Jeigu neplanuojate pats reguliuoti vėsinimo sistemos, galite likti prie standartinės. Ji užtikrins stabilų procesoriaus darbą, net labiausiai apkrauto. Jeigu pasirodys, kad vėsinimo sistema per garsiai dirba arba norėsite padidinti našumą, galėsite pakeisti. Atsiminkite, kad reikia pasirinkti tinkamą procesoriaus modelį (informaciją rasite ant pakuotės arba internetiniame gamintojo puslapyje). Instaliacija nėra problemiška, tačiau reikalauja žinių. Jeigu nesijaučiate užtikrintai, paieškokite informacijos internete, nuneškite kompiuterį į servisą arba pasinaudokite išmanančio pažįstamo pagalba.

Kas yra overclocking?

Overclocking – tai darbo našumo padidinimo kompiuteryje technika. Galima padidinti procesorių, grafinę kortą ar atmintį RAM. Deja, šis procesas nėra 100 proc. saugus ir neteisingai atliekamas gali sugadinti visą įrangą. Gamintojai garantijos kortelėje pažymi, kad modifikuojant įrangą garantija prarandama. Iš kitos pusės, šiuolaikiniai procesoriai turi tam tikras apsaugas, kurios neleidžia sunaikinti sistemos, o ir patys gamintojai pabrėžia tam tikrus overclockingų privalumus. Pagrindinis overclockingo būdas – tai magistralės taktinio dažnio (FSB) padidinimas (pvz., pasinaudojant specialia programa), tai padidina procesoriaus taktinį dažnį ir darbo našumą.