Smart TV, 3D, Ultra HD, lenkti (angl.Curved) ekranai ir kiti terminai apsunkina televizoriaus pasirinkimo procesą, todėl natūralu, kad susidūrus su poreikiu kyla klausimas, kaip išsirinkti tokį modelį, kuris geriausiai atitiktų jūsų pageidavimus? Į kokius parametrus būtina atkreipti dėmesį, o kokius galima praleisti? Varle.lt buitinės technikos specialistai pataria, kuo vadovautis renkantis televizorių.
Taupant laiką: greitas turinio gidas
ToggleTam, kad galima būtų maksimaliai mėgautis televizoriaus žiūrėjimo patirtimi, visų pirma, reikia rasti idealaus televizoriaus ekrano įstrižainės dydžio ir atstumo nuo ekrano santykio tašką.
Renkantis televizoriaus ekrano dydį, principas „kuo didesnis, tuo geresnis“ nebūtinai visada yra teisingas. Žinoma, didelis televizorius leis namuose pajusti kino salės atmosferą, tačiau 46–52 col. įstrižainės modelis nedideliame 10–12 m2 ploto kambaryje nebus protingas sprendimas. Pasak Varle.lt televizorių specialistų, norint tinkamai pasirinkti televizoriaus dydį, reikia atsižvelgti į atstumą, iš kurio bus žiūrima į ekraną. 32 col. ekrano įstrižainės televizorius rekomenduojama žiūrėti iš bent jau 1,25 m atstumo. 55 col. įrenginiai nuo žiūrovo turėtų būti nutolę bent 2 metrais. Maksimalus patogaus televizoriaus žiūrėjimo atstumas įprastai yra dviguba minimalaus rekomenduojamo atstumo reikšmė.


Šiuo metu rinkoje yra prieinami 3 pagrindinių raiškos standartų televizoriai.
4K yra ekranų raiškos standartas, kurį apibūdina du dydžiai: 4096 x 3112 (panoraminės proporcijos 4:3) ir 3840×2160 pikselių. Varle.lt televizorių specialistai pažymi, kad norint iš tikrųjų pilnai mėgautis 4K raiškos kokybe, reikėtų žiūrėti 4K standarto turinį.
Šiuo metu Full HD jau yra vidutinės klasės televizorių standartas. Platus filmų asortimentas bei skaitmeninių televizijos kanalų prieinamumas leidžia pilnai išnaudoti Full HD televizoriaus galimybes.
Šios raiškos standartas sutinkamas biudžetinės klasės televizorių modeliuose.

Galima išskirti tris pagrindius televizorių ekranų matricų tipus.
LCD technologijos su LED pašvietimu televizoriai yra šiuo metu pigiausias ir plačiausiai paplitęs ekrano tipas. Televizoriai su LCD/LED ekranais pasižymi ryškesne juoda spalva, mažesniu kontrasto lygiu, šiokiu tokiu spalvų iškreipimu prie tam tikro laipsnio ir kitais netobulumais. LCD/LED televizorių pasiūla labai didelė. Gamintojai siūlo tiek labai mažus, tiek didelės įstrižainės LED televizorius, kurių kaina taip pat labai varijuoja.
OLED televizoriai (su skydeliu, kuriame naudojami patys šviesą skleidžiantys diodai) yra tobulos juodos spalvos, puikaus kontrasto ir tikslaus spalvų perteikimo garantija nepriklausomai nuo žiūrėjimo kampo. Tiesa, šie privalumai dar pakankamai brangūs. Reikėtų pažymėti, kad OLED televizoriai yra prieinami tik didelės raiškos (nuo 55 col. ir didesni).
QLED televizorius iš tikrųjų yra LCD modelis, pasižymintis (bent jau teoriškai) geresnėmis spalvomis, kurias užtikrina taip vadinamųjų kvantinių taškų (angl. „Quantum Dot“) sluoksnis. Nepaisant pavadinimo, technine ir praktine prasme tai artimesnis modelis LCD nei OLED televizoriams.
Pasak Varle.lt televizorių specialistų, kitas labai svarbus parametras renkantis televizorių yra hercais (Hz) matuojamas vaizdo atnaujimo dažnis. Teoriškai, kuo didesnė atnaujimo dažnio reikšmė, tuo geresnės kokybės perteikiamas vaizdas. Pavyzdžiui, 100 Hz televizoriaus atnaujinimo dažnis reiškia ekrano gebėjimą atvaizduoti iki 100 kadrų per sek. vaizdą. Ar tokia vertė yra pakankama? Pasak Varle.lt specialistų, šiandien tai jau yra standartas, kuris leidžia patogiai žiūrėti televizorių, tačiau vertėtų pažymėti tai, jog rinkoje yra prieinami televizoriai, kurie pasižymi 200, 300 ir net 600 Hz atnaujinimo dažniais.
Kiekvienas atskiras televizoriaus gamintojas sudarė savo vaizdo atnaujinimo dažnius nurodančius numerius ir tokiu būdu pateikia ne visai tikrovę atspindintį televizoriaus atnaujimo dažnio parametrą. „Samsung“ atveju tai yra aiškaus judesio dažnis „Clear Motion Rate“ (CMR), „Sony“ – atnaujinimo dažnis „MotionFlow“, „LG“ skleistinės dažnis „TruMotion“ arba „Motion Clarity Index“, „Vizio“ – „SPS“, „Toshiba“ – „ClearScan“, „Panasonic“ – „Backlight Scan“. Žemiau pateiktoje lentelėje pateikti realūs atnaujinimo dažnių indeksai atitinkantys skirtingų gamintojų pateikiamus parametrus.

Tokia situacija klaidina naudotojus, nes gamintojai savo įrenginių specifikacijose nurodo savo asmeninį numerį vietoj to, kad nurodytų tikrą vaizdo atnaujinimo dažnį. Tokie išpūsti skaičiai apsunkina skirtingų prekės ženklų televizorių reprezentatyvų palyginimą.
„Samsung“ aiškaus judesio dažnis („Samsung Clear Motion Rate“) neprilygsta faktiniam ekrano atnaujinimo dažniui. Šis gamintojas apgaulingai padidino šį skaičių pridėdamas prie jo foninio apšvietimo dažnį ir procesoriaus spartą. Pateiktoje lentelėje matyti, kad šie skaičiai pakankami skiriasi.
Padidinimas nuo 240 iki 480 CMR neturi reikšmės, nes tai tas pats faktinis vaizdo atnaujinimo dažnis lygus 120 Hz. 720, 840 ir 960 aiškaus judesio dažnis turi tą patį realų 240 Hz atnaujinimo dažnį, todėl raiškos judėjimo kontekste nepastebėsite tarp jų skirtumų.
Panašiai kaip ir „Samsung“, „Sony“ kompanija taip pat išpučia savo televizorių atnaujinimo dažnius taikydama „MotionFlow“ nomenklatūrą. Tačiau kaip parodyta lentelėje, „Sony“ atveju jie yra pastovesni. „MotionFlow“ yra pavadinimas, kuri kompanija naudoja savo tam tikram „burbulo“ efekto parametrų kontekste sukėlimui.
2014 metais kompanija „LG“ siekdama, kad atnaujinimo dažnio parametras atitiktų naudojamą šalyse už JAV ribų indeksą, pakeitė jo nomenklatūrą. Anksčiau TruMotion indeksas buvo naudojamas JAV, o „Motion Clarity Index“ – kitose pasaulio šalyse. Dabar visur naudojamas „Motion Clarity Index“ (MCI). „TruMotion“ yra „LG“ kompanijos atnaujinimo dažnių „burbulo“ efekto indikatorius.
Kompanija „Toshiba“ taip pat turi savo vaizdo atnaujinimo dažnio nomenklatūrą, tačiau skirtingai nei „Samsung“ ir „LG“ atvejais skaičiai labiau kontroliuojami. „ClearScan“ 60 ar 120 Hz reiškia 60 Hz atnaujinimo dažnį, o 240 Hz „ClearScan“ atitinka 120Hz.
„Vizio“ naudoja kelias nomenklatūras. „Smooth Motion“ implikuoja į judesio interpoliacijos/„burbulo“ efekto savybę. „Clear Action“ yra tiesiog rinkodarinis triukas, kuriuo siekiama konkuruoti su „Samsung“ kompanijos aiškaus judesio dažniu „Clear Motion Rate“ (šiame konktekste jie tiesiog bando turėti didžiausią įmanomą skaičių). Efektyvus atnaujinimo dažnis „Effective refresh rate“ tai atnaujinimo dažnis + foninio apšvietimo dažnis.
Aukštos kokybės vaizdui svarbi ne tik atnaujimo technologija. Pasak Varle.lt televizorių specialistų, didelės reikšmės taip pat turi plati spalvų paletė ir platus dinaminis diapazonas HDR (angl. „High Dynamic Range“). HDR technologiją palaikantis ekranas leidžia gauti didelio toninio diapazono vaizdą. Toks vaizdas yra tikroviškesnis ir pasižymi didesniu detalumu.
Rinkoje yra prieinami trys pagrindiniai 3D technologijos tipai: pasyvi, aktyvi ir autostereoskopija. Kiekviena technologija leidžia žiūrėti 3D filmus, tačiau tik dvi pirmosios yra visuotinai prieinamos. Kuo jos skiriasi?

Kai 3D technologija tik apsigyveno televizoriuose, buvo manoma, kad ji taps filmų žiūrėjimo revoliucija, tačiau žinome, kad ji ne itin prigijo ir gamintojai nebevysto šios technologijos. Dauguma televizorių gamintojų nusprendė dirbti ties vaizdo perteikimo kokybe, o 3D pakeisti kažkuo nauju. Žinoma, dar nemažai gamintojų siūlo televizorių su 3D funkcija modelių.
Lenktas (angl. „Curved“) ekranas atsirado televizoriuose išplitus OLED technologijai. Ekrano lenktumas lemia, kad kiekvienas vaizdo formatas yra vienodai nutolęs nuo mūsų akių. Tokio sprendimo dėka galime turėti įspūdį tarsi atvaizduojamos ištraukos yra tokio pat dydžio, kai jos yra ekrano centre ir kraštuose. Lenktas ekranas yra geriau pritaikytas prie natūralaus žmogaus matymo lauko, kas žiūrint filmus sudaro apsupimo vaizdu įspūdį. Pasak Varle.lt televizorių specialistų, pagrindinis lenktų ekranų trūkumas yra būtinybė sėdėti tiksliai priešais televizorių, taip, kad žvilgsnis kristų į centrinį ekrano punktą.
Smart TV technologija televizorius paverčia multimedijos pramogų centrais, už kurios atsako „Android“ sistema arba šios sistemos pagrindu sukurta gamintojo sistema (pvz. „LG webOS“, „Samsung SmartHub Tizen“, „Panasonic FireFox OS“. „Android“ sistema suteikia galimybę visiškai personalizuoti įrenginį ir valdyti televizorių telefono ar planšetinio kompiuterio dėka.
Priklausomai nuo televizorių gamintojo, Smart TV funkcija gali turėti skirtingus pavadinimus.

IPTV (angl. Internet Protocol Television) reiškia interneto protokolo televiziją. Tai sistema, kuri leidžia perduoti televizijos signalą plačiajuosčio ryšio tinklais, paremtais IP protokolu. Ką tai konkrečiai reiškia? Paprasčiausiai kalbant tai yra galimybė žiūrėti skaitmeninę televiziją per internetą, uždarame telekomunikacijų tinkle. IPTV labai primena kabelinę televiziją, tik čia tas skirtumas, jog duomenų perdavimas vyksta interneto dėka, o naudotojas gauna visas internetinei televizijai būdingus privalumus: galimybę sustabdyti transliuojamą turinį, pažiūrėti pakartotinai ir kitaip valdyti televizijos įrašus. Pažymima, kad norint naudotis visais IPTV privalumais, reikalingas specialus dekoderis, o naudotojas turėtų būti pasirinkęs išmaniosios televizijos paslaugos teikėją.
Šiuolaikiniai televizoriai yra aprūpinti įvairiomis funkcijomis, kurios išplečia jų multimedijines galimybes.