Korpusai

Pirmasis įspūdis – svarbiausias, net ir tada, kai kalbame apie kompiuterius. Todėl įsitikinkite, kad jūsų kompiuteris užtikrins gerą pirmąjį įspūdį. Remkitės pateiktais patarimais ir suraskite tokį kompiuterio korpusą, kuris atrodo ir veikia būtent taip, kaip jūs norite.

Greičiausiai rinkdamiesi stacionarų kompiuterį apie jo korpusą svarstysite nedaug, nebent būtumėt tikrai rimtas sistemų kūrimo specialistas. Iš esmės, dažniausiai taikomi keli pagrindiniai reikalavimai, ir jeigu jie patenkinami, visada kita taip pat turėtų būti tinkama: ar korpuse telpa visa techninė įranga? Ar veikia mygtukai ir lemputės? Ar korpuso priekyje yra USB jungčių? Kai tenka tiesiogiai išsirinkti korpusą, šie aspektai nėra nereikšmingi. Labiau nei bet kokio kito komponento atveju, korpusas yra toks paprastas, kad jums pakanka pažvelgti į jį ir žinoti, kaip jis veikia. Tačiau tai nereiškia, kad renkantis korpusą namų kompiuteriui (arba jau turimiems komponentams) nėra galimybės suklysti. Protingą pirkimo sprendimą priimsite, jeigu suprasite, kokią funkciją atlieka korpusas, kaip jis veikia ir kodėl jo dizainas yra būtent toks, o ne kitoks. Kaip ir bet kokio kito komponento atžvilgiu, gana lengva suklysti ir galiausiai įsigyti sistemą, kuri veikia arba atrodo ne būtent taip, kaip norite. Ar netinkamas korpusas pablogins kompiuterio duomenų apdorojimo funkciją? Greičiausiai ne. Tačiau tinkamas korpusas gali paversti pusėtiną sistemą gera, o gerą sistemą – puikia sistema. Taigi kodėl nepasinaudojus šia proga?

Išsirinkite tinkamą dydį ir formą

Priešingai nei motininių plokščių ir procesorių atveju, korpusų dydis nereikalauja specialaus paaiškinimo. Didesniuose korpusuose telpa daugiau optinių diskų įrenginių ir daugiau techninės įrangos įrenginių (žr. žemiau). Taip pat didesniuose korpusuose galima įtaisyti didesnes vaizdo plokštes, šių korpusų viduje lengviau galėsite atlikti reikiamus darbus. Korpuso dydžio apibūdinimui kartais vartojami terminai „full tower“ (didelis korpusas), „midtower“ (vidutinis korpusas) ir „minitower“ (mažas korpusas), tačiau jeigu nesate susipažinę su įvairiausiomis skirtingomis korpusų rūšimis, šie terminai mažai jums ką reikš. Įsigykite korpusą pagal savo turimą techninę įrangą ir pagal tai, ko greičiausiai reikės ateityje. Taip pat reikėtų atsižvelgti ir į korpuso formos klausimą. Šiuo atveju kalbame apie bendrą korpuso vidaus dizainą. Be to, reikia nepamiršti ir motininės plokštės, kurią palaiko korpusas, tipo. Nors retkarčiais matysite ir kitų tipų, dažniausiai dabar prekyboje siūlomi „ATX“ tipo arba „microATX“ tipo motininės plokštės.

„microATX“ motininė plokštė tiks tuo atveju, jeigu ji priderinta pagal „ATX“ formą, o ne atvirkščiai. Net jeigu kažkokiais būdais galite sugrūsti „ATX“ motininę plokštę į „microATX“ korpusą, tačiau niekam kitam vietos nebeliks. Nors „ATX“ motininės plokštės turi daugiau išplėtimo lizdų, tačiau užbaigus sistemą, jų iš išorės pasiekti nebegalėsite. Įsitikinkite, kad motininės plokštės forma suderinta su korpuso forma – taip niekada nesuklysite.

Užtikrinkite pakankamą diskų dėtuvių skaičių

Kaip minėta anksčiau, kuo didesnis korpusas, tuo daugiau diskų dėtuvių jame greičiausiai bus. Yra trys pagrindiniai diskų dėtuvių dydžiai, kurie nurodo, kokio tipo diskų įrenginius juose galima naudoti. Pirmoji yra diskų dėtuvė – ji yra platesnė ir naudojama DVD ir „Blu-ray“ technologijos optiniams diskų įrenginiams. (Taip pat diskų dėtuvėms skirti kai kurie kiti techninės įrangos tipai, pavyzdžiui, specializuoti ventiliatoriaus arba garso įrangos reguliatoriai). Taip pat yra diskų dėtuvės, kurios gali būti vidinės arba išorinės: daugybę metų išorinis variantas buvo naudojamas disketėms, tačiau dabar šiose vietose dažniausiai yra atminties kortelių skaitytuvai. Vidinės diskų dėtuvės yra tos vietos, kur dedate standžiuosius diskus. Dauguma „full-size tower“ dydžio korpusai turės dvi arba tris colio diskų dėtuves ir keturias arba penkias diskų dėtuves. Kai kuriais atvejais specialiai sukurtos plokštės leis į colio dėtuvę įtaisyti colio diskų įrenginį (pavyzdžiui, jeigu korpuso priekyje nėra išorinių durelių). Trečiojo tipo diskų dėtuvės stacionarių kompiuterių atveju vis dar yra retai pasitaikančios, tačiau palaipsniui jos vis populiarėja – tai yra diskų dėtuvės. Jos skirtos mažesniems standiesiems diskams ir „atviriems“ standiesiems diskams (SSD). Šios dėtuvės paprastai yra po vidine dėtuvės anga, arba kitoje apatinėje korpuso dalyje. Maža korpusų dalis turi išorinės diskų dėtuves, tačiau tai pasitaiko labai retai.

Patikrinkite išplėtimo lizdus

Dauguma „ATX“ tipo korpusų galiniame skydelyje turės šešis arba septynis lizdus, kurie skirti išplėtimo plokščių prijungimui. „microATX“ korpusai paprastai turės keturis lizdus. Tačiau mes esame matę ir tokių korpusų, kurie lenkia šias tendencijas – pažangiuose, kompiuteriniams žaidimams pritaikytuose korpusuose, kurie skirti kelioms dviejų lizdų vaizdo plokštėms, galima rasti net 10 lizdų! Iš esmės, jeigu jūsų motininės plokštės formos tipas tinka korpusui, greičiausiai viskas bus gerai. Tačiau apsidrauskite ir prieš įsigydami patikrinkite specifikacijas.

 

Priekinio skydelio jungtys

Jau praėjo tie laikai, kai kompiuterio priekyje galėjote įkišti tik diskus arba disketes. Dabar prekyboje siūloma daugybė skirtingų portatyvinių prietaisų ir kitų išorinių įrenginių. Juos galima prijungti kompiuterio priekyje, nebūtinai gale, o tai ypač patogu. Beveik visuose korpusuose yra standartiškai numatyti ausinių ir mikrofono lizdai, o taip pat ir du USB 2.0 lizdai. Tačiau toliau galimi įvairiausi variantai. Kartais korpusuose yra „FireWire“ lizdai, taip pat paskutiniais metais įprasčiau matyti iš „External SATA“ („eSATA“) lizdus bei lizdus, skirtus kamerų ir mobiliųjų telefonų atminties kortelių nuskaitymui. Paskutiniais mėnesiais taip pat pastebėjome, kad kompiuterių korpusų priekiniuose skydeliuose atsiranda mėlyni USB 3.0 lizdai, leidžiantys pasinaudoti atsirandančiais naujais, didesnio greičio prietaisais. Tačiau vienas šių prietaisų trūkumas yra tai, kad šių lizdų prijungimui prie motininės plokštės dar nėra numatytos standartizuotos specifikacijos. Norėdami pasinaudoti priekinio skydelio USB 3.0 lizdo teikiamais privalumai, turite kišti kabelį pro kompiuterio vidinę dalį, ištraukti iš galinio skydelio pusės, o tada įkišti į laisvą USB 3.0 lizdą, esantį jūsų motininėje plokštėje. Jeigu tai skamba gana painiai, tačiau šiuo metu tai vienintelis būdas tokiu būdu panaudoti šią funkciją priekiniame skydelyje.

Korpusai nereikalaujantys jokių įrankių?

Kadaise buvo savaime suprantame, kad bet kokius darbus kompiuterio viduje buvo galima atlikti naudojant paprasčiausią „Philips“ atsuktuvą. Dabar viskas yra kitaip. Nors šis atsuktuvas vis dar išlieka nepakeičiamu įrankiu, daug korpusų šiandien yra surinkti tokiu būdu, kad galite pasiekti korpuso vidų ir daugumą jo komponentų be jokio atsuktuvo. (Išimtis – motininė plokštė; ją visada reikia pritvirtinti varžtais). Skirtingiems korpusams bus būdingi skirtingi būdai, tačiau dažniausiai korpusų optiniai diskų įrenginiai ir standieji diskai tvirtinami plastikiniais spaustukais. Taip pat korpusai turi specialiai pritaikytas kniedes, kurių dėka standžiuosius diskus galima įstumti ir ištraukti iš jų dėtuvių, bei išplėtimo kortelėms skirtus bėgelius, kurie užsifiksuoja įspaudžiant, ir t. t. Jokių įrankių nereikalaujantys įrankiai yra patogūs ir juos šiek tiek lengviau naudoti pradedantiesiems. Tačiau kai kurios šios sistemos yra painios ir jas naudoti sudėtinga. Pavyzdžiui, tokiose sistemose komponentai retai užfiksuojami taip tvirtai, kaip naudojant varžtus. Geresni (t. y. „brangesni“) korpusai paprastai turi geresnes įrankių nereikalaujančias sistemas, tačiau mūsų manymu, net geriausios iš jų yra painesnės, nei senosios, kurioms pakako „Phillips“ atsuktuvo.

Maitinimo tiekimas: rinktis integruotą ar ne?

Ar jums vertėtų įsigyti korpusą su integruotu maitinimo tiekimu? Tai priklauso nuo tam tikrų dalykų. Jeigu renkatės pigų korpusą su integruotu maitinimu – tai greičiausiai yra pati prasčiausia mintis. Prastos kokybės maitinimo blokai gali būti neefektyvūs, o jų eksploatavimo trukmė – trumpa. Tai reiškia, kad laikui bėgant pinigų nesutaupysite. Kita vertus, jeigu surandate didelio gamintojo, tokio kaip „Antex“, „Cooler Master“ ar „Thermaltake“ specialaus korpuso ir maitinimo bloko derinio pasiūlymą, jis greičiausiai bus geras. Šios bendrovės dirba tiek korpusų, tiek maitinimo blokų srityse, todėl galėsite būti tikri dėl jų siūlomų derinių. Galbūt teks sumokėti šiek tiek daugiau, tačiau jūsų ramybė to verta.

Užtikrinkite aušinimą

Priklausomai nuo to, kaip korpusas gerai vėdina arba nepakankamai vėdina viduje esančius komponentus, jis gali prisidėti prie gerų sistemos eksploatavimo savybių arba pabloginti kompiuterio efektyvumą. Tai reiškia, kad turite atkreipti į korpuso ventiliatorių, kurie siūlomi pristatomame komplekte, tipus.  Taip pat atsižvelkite į tai, kiek ventiliatorių galėsite pridėti vėliau. Praktiškai visi kompiuteriai galiniame skydelyje turi ištraukimo ventiliatorių, kuris ištraukia įšilusį orą. Dauguma korpusų taip pat turi įtraukimo ventiliatorius ir priekiniame skydelyje, kuriais oras įtraukiamas į korpusą. (Dažnai įtraukimo ventiliatoriai įtaisomi greta standžiųjų diskų, kad jie būtų aušinami anksčiau nei kiti komponentai). Galingesnėje sistemoje greičiausiai bus įtaisyta daugiau ventiliatorių. Didelio galingumo kompiuterių korpusų viršutinėje taip pat gali būti įtaisyti papildomi ištraukimo ventiliatoriai , arba korpuso šonuose gali būti įtaisyti papildomi įtraukimo ventiliatoriai (sąmoningai numatyta, kad šie ventiliatoriai būtų tiesiai virš procesoriaus). Tačiau reikėtų nepamiršti, kad kuo daugiau ventiliatorių turite ir kuo mažesni jie yra, tuo daugiau triukšmo skleis jūsų kompiuteris. Jeigu korpusas, kurį nusižiūrėjote, šonuose neturi specialios, garsą izoliuojančios medžiagos sluoksnio, bet drauge ateityje nenorite nerimauti dėl perkaitimo problemų (patikėkite manimi, jos labai nemalonios), apsvarstykite galimybę įsigyti variantą su keliais dideliais ventiliatoriais, o ne su daugybe mažyčių ventiliatorių. Dideli ventiliatoriai lėčiau sukdamiesi cirkuliuos orą intensyviau, todėl kompiuteris veikdamas neskleis reaktyvinio variklio triukšmo.

Ar svarbi yra forma ir funkcija?

Šį aspektą pasilikome pabaigai, nes techniškai jis yra mažiausiai svarbu – bent jau ta prasme, kai tai susiję su užduotimis, kurias sistema gali arba negali atlikti. Tačiau korpuso išvaizda yra svarbi pirkimo sprendimui. Korpusai gali būti komponentai, kuriuos lengviausia įsigyti, kadangi retai neužduodamas klausimas, koks korpusas jums reikalingas. Tačiau drauge tai yra vienas iš komponentų, kuriuos įsigyti gali būti sunku, nes korpusas yra tas komponentas, kuris reprezentuoja jūsų kompiuterį pasauliui. Ar jums patinka korpuso forma ir jo spalva? Ar jums tiktų mažas ir žemas, kvadratinis ir solidžiai atrodantis, o galbūt ieškote kažko aukštesnio, dailesnio ir labiau spindinčio? Ar jūs mieliau rinktumėtės tradicinės išvaizdos korpusą, o galbūt tokį, kuris atrodo taip, kaip sukurtas didelio biudžeto moksliniam fantastiniam filmui? Ar pageidaujate daugybės atskirų LED šviesos diodų ir apšvietimo juostelių, dengiančių kiekvieną paviršių, o galbūt norite matyti kuo mažiau apšvietimo elementų? Galbūt tikitės korpusą sumodeliuoti patys, o galbūt pageidaujate madingų integruotų savybių, pavyzdžiui, slankių standžiojo disko durelių šoniniame skydelyje, išorinių nuimamų ventiliatorių ir viršuje įtaisytų diskų dėtuvių? Visus šiuos priedus ir dar daugiau elementų galima turėti ir savo korpuse – tačiau tai kainuoja.

Korpusų kainos gali svyruoti nuo apytiksliai 50 iki daugiau nei 800  litų (ne, tai ne spausdinimo klaida). Tačiau galite įsigyti korpusą su visais reikalingais elementais ir mažiau nei už 100 litų, o pilnai žaidimams paruošti korpusai gali kainuoti apie 200 litų. Sunkiausia bus surasti tokį korpusą, kuris geriausiai tinka jūsų asmenybei ir sistemai, kuri bus korpuse – tačiau drauge tai vienas smagiausių ir naudingiausių etapų, kai kompiuteris surenkamas iš atskirų komponentų.

Join the discussion

El. pašto adresas nebus skelbiamas.