Atminties kortelės tapo nepaprastai populiariomis duomenų laikmenomis. Naudojame jas beveik visuose įrenginiuose: kompiuteriuose, planšetėse, išmaniuosiuose telefonuose, kamerose, fotoaparatuose ir vaizdo registratoriuose. Dar prieš keletą metų egzistavo keletą standartų, kurie kovojo dėl savo vietos po saule. Šiandien karaliauja „Secure Digital“ (SD) ir microSD, o profesionaliems taikymams naudojama „CompactFlash“. Ką reikėtų apie jas žinoti? Varlė.lt specialistai siūlo susipažinti su pagrindinėmis ant atminties kortelių esančiomis žymomis.
SD = „Secure Digital“
SD atminties kortelės atsirado kaip atsakas į besivystančią mobiliųjų įrenginių rinką. Telefonai, kameros ir kiti portabilūs įrenginiai laikui bėgant keitė dydį. Dėl dydžio „CompactFlash“ standartas tapo problematiškas šiems įrenginiams. Todėl ir atsirado SD („Secure Digital“) atminties kortelės. Pažymima, tai, kas yra čia kalbama apie SD korteles, taip pat yra susiję ir su microSD.
SD, SDHC ar SDXC?
SD standartas atsirado 2000 metais. Pirmosios SD atminties kortelės turėjo tik 2 GB talpos ir nors tais laikais tai atrodė neįtikėtinai didelė talpa duomenims, laikui bėgant paaiškėjo, kad ši vertė yra tikrai nepakankama.
Dėl šitos priežasties buvo sukurtos SDHC („Secure Digital High Capacity“) atminties kortelės. Jų fizinis dydis išliko nepakitęs, tačiau didžiausia talpa galėjo siekti net 32 GB. Tai pasiekti pavyko pritaikius naują failų sistemą FAT32 (vietoj įprastos FAT) bei SD 2.0 lizdą. Tai paaiškina, kodėl SDHC kortelės negali būti naudojamos senesniuose įrenginiuose, kurie palaiko tik įprastą SD standartą.
Tačiau juk šiandien ir tie 32 GB neatrodo įspūdingai. Filmavimas Full HD 1920 x 1080 pikselių raiška jau yra norma, o išmanieji telefonai gali filmuoti net 4K Ultra HD (3840 x 2160 pikselių) raiškoje su 30 kadrų per sekundę sparta. Net nuotraukos iš 20 megapikselių matricų reikalauja tiek talpos, kad 32 GB galima gana greitai užpildyti. Todėl buvo sukurtos SDXC („Secure Digital Extended Capacity“) atminties kortelės. Tokių atminties kortelių talpa prasideda nuo 64 GB ir gali siekti net 2 TB. Šiuo metu tai talpiausias SD ir microSD atminties kortelių standartas.
Duomenų perdavimo magistralė arba UHS
Talpa – tai tik pradžia to, ką turėtume žinoti apie atminties korteles. Pasirodžius SD 3.0 standartui, buvo įvestos naujos duomenų persiuntimo magistralės UHS („Ultra High Speed“). Šiuo metu yra du standartai: UHS-I bei UHS-II (SD 4.0). Pirmasis leidžia siųsti duomenis su didžiausia sparta, siekiančia 104 MB/s, antrasis – 312 MB/s. Svarbu atkreipti dėmesį, kad magistralė tiesiog leidžia tokį duomenų siuntimą, bet tikrasis duomenų perdavimo greitis priklauso nuo konkretaus įrenginio ir atminties kortelės modelio. Ant UHS-I atminties kortelių korpuso yra romėniškas vienetas, o ant UHS-II – romėniškas dvejetas, todėl jas lengva atskirti.
Atminties kortelių klasės
Pradžioje atminties kortelių gamintojai aprašydavo jų spartą tokiu pat būdu, kaip tai darydavo CD gamintojai. Laikyta, kad 1x tai 150 KB/s, todėl buvo naudojami tokie žymėjimai, kaip: 6x (900 KB/s) ar net 300x (45 MB/s). Tačiau gamintojai įprastai naudojo duomenų nuskaitymo spartą, kuri yra daug didesnė nei įrašymo greitis, o tai galėjo klaidinti naudotojus. Dėl šitos priežasties laikui bėgant buvo sugalvotas atminties kortelių skirstymas į klases.
Atminties kortelės skirstomos į keturias pagrindines klases: 2, 4, 6 ir 10. Jos apibūdina mažiausią konkretaus modelio duomenų įrašymo spartą. Tokiu būdu 2 klasės atminties kortelės turi įrašinėti duomenis su mažiausiai 2 MB/s sparta, 4 klasės – su 4 MB/s, 6 klasės – 6 MB/s, o 10 klasės atstovai su 10 MB/s sparta. Jei atminties kortelė gali įrašyti duomenys su, tarkime, 5 MB/s sparta, ji bus priskiriama prie 4 klasės. Toks paprastas žymėjimas yra aiškesnis.
Tačiau laikui bėgant to nepakako, todėl suderinamų su UHS magistrale atminties kortelių atveju buvo įvesti du nauji standartai: U1 bei U3. Pirmasis pasižymi tokiais pat parametrais kaip 10 klasės atminties kortelės, t.y. mažiausia įrašymo sparta turi siekti 10 MB/s (nors praktikoje jos yra spartesnės nei 10 klasės atstovai). U3 atminties kortelės turėtų siūlyti duomenų įrašymo spartą, siekiančią mažiausiai 30 MB/s.
„CompactFlash“ – profesionalams
„CompactFlash“ atminties kortelės labai skiriasi nuo SD. Visų pirma, jos žymiai didesnės, bet tai nereiškia, kad yra talpesnės. Šios kortelės yra tokių matmenų: 42,8 x 36,4 x 3,3 mm, todėl iš esmės netinka naudojimui daugumoje mobiliųjų įrenginių, pavyzdžiui išmaniuosiuose telefonuose ir planšetiniuose kompiuteriuose. Iš tikrųjų „CompactFlash“ korteles jau keičia „Secure Digital“ modeliai, tačiau vis dar yra naudojamos kai kuriuose profesionaliuose veidrodiniuose fotoaparatuose. Kadangi šie variantai yra skirti profesionalams, automatiškai kainuoja daugiau.
