„Zeszyty Komiksowe“ išleista Kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos finansavimo dėka. Pastaraisiais metais komiksų adaptacija ekranams tapo itin populiari. Tačiau, nors nuolat atsiranda naujų leidinių, jų komiksų kilmė ne visada nustatoma (daugelis žiūrovų nesidomi, iš kur kilo konkreti istorija?), ir ne visi kūriniai sukelia didelį susidomėjimą arba tiesiog nepasiekia platesnės auditorijos, dažnai išvengdami grafinių romanų gerbėjų dėmesio. Tai tikrai nepanašu į du atvejus – superherojų filmus ir animacinius filmus, jau nekalbant apie jų derinį. Tai matyti ir šiame numeryje, kuris prasideda analize, skirta animacinių DC superherojų filmų serijai (Żaglewski) ir kino visatai, sukurtai pagal „Marvel“ komiksus (Wolski). Šis superherojų mini blokas baigiasi kritišku žvilgsniu į Moore'o ir Gibbonso (Dukiewicz) „Watchmen“ ekranizaciją. Animaciją kūrė Jakubas Jankowskis, apmąstęs nufilmuotos „Mafaldos“ specifiką, ir Michałas Czajkowskis, kuris kalbina žmones, prisidėjusius prie garsių lenkų animacijų kūrimo – Maciej Kur („Kajko i Kokosz“) ir Bartoszą Minkiewiczių („Wilqas, superherojus, ponas ragana“). O kas dar? Klaudia Srul pakeičia požiūrį, remdamasi „Blacksad“ pavyzdžiu, parodydama, kaip film noir veikia komiksus; Michałas Traczykas kalbasi su Adamu Ruseku apie jo naujas knygas ir lenkų komiksų mąstymo būklę, o Arturas Wabikas atskleidžia, ką naciai padarė su Wilhelmo Buscho kūryba. Be to, pridedama keletas reportažų, apžvalgų ir – kaip kitaip – komiksų bei iliustracijų, įkvėptų numerio temos, įrodančių, kad meninė ir teorinė mintis ne visada eina tuo pačiu keliu.