Laistymo valdikliai

Laistymo valdikliai: išmanus būdas pasirūpinti veja, augalais ir efektyviu vandens naudojimu

Sodo laistymo sistemos seniai nebėra kažkokia prabanga ar „mandras“ priedas – tai tiesiog praktiškas sprendimas kiekvienam, kuriam nusibodo kas vakarą stoviniuoti su žarna rankose. Esminis dalykas tas, kad laistymo valdikliai leidžia automatizuoti visą procesą – nuo vandens kiekio iki laiko, kada augalai ir veja gauna drėgmę, todėl nebereikia kas vakarą lakstyti su laistymo žarna ir spėlioti, ar jau pakanka.

Lietuviški orai kaprizingi: ryte gali pliaupti, o po pietų kepinti saulė. Išmani sistema į tai reaguoja akimirksniu – ji mato dirvožemio drėgmę ir tiesiog nešvaisto vandens, jei lyja. Be to, skirtingiems augalams reikia skirtingos priežiūros: šiltnamio pomidorai gaus savo porciją, o veja – savo, ir viskas vyks atskirose zonose be jokio jūsų įsikišimo. Galutinis rezultatas? Sodriai žalia spalva kieme ir, svarbiausia, laisvi vakarai, kurių nebereikia leisti su laistymo žarna.

Kokį laistymo valdiklį pasirinkti?

Pasirinkimas dažniausiai priklauso nuo to, kiek kontrolės norisi ir kokio dydžio plotą planuojate prižiūrėti, vieniems daržo savininkams pakanka paprasto sprendimo, kuris įjungia vandenį nustatytu laiku, kiti ieško išmanesnių funkcijų – zonų valdymo, prisitaikymo prie oro ar nuotolinės kontrolės. Skirtumai tarp įrenginių yra akivaizdus, tad žiūrime, kas tinka būtent jums.

Jei gyvenate su telefonu rankoje, išmanieji „WiFi“ ar „Bluetooth“ modeliai yra jūsų pasirinkimas. Patogu tai, kad laistymą galite pakoreguoti net sėdėdami darbe ar atostogaudami – jei matote, kad užeina audra, tiesiog vienu paspaudimu viską išjungiate. Tuo tarpu stacionarūs, prie sienos montuojami įrenginiai yra tikri darbiniai arkliai. Jie jungiami tiesiai į tinklą, veikia stabiliai ir dažniausiai tarnauja dideliuose sklypuose, kur reikia valdyti daug skirtingų zonų.

Ką daryti, jei vidury lauko nėra elektros lizdo? Tam sukurti bateriniai valdikliai. Jie montuojami tiesiog vožtuvų dėžėse po žeme – autonomiška, paprasta ir jokių laidų tempimo per visą veją. O jei jūsų ūkis apsiriboja tik nedideliu šiltnamiu ar pora gėlynų, geriausia nesukti galvos ir rinktis mechaninį laikmatį ant krano. Tai pigiausias ir paprasčiausias būdas, nereikalaujantis jokių programavimo žinių.

Tiems, kurie vis dar svarsto ir iki galo nežino, kuris variantas tinkamiausias, verta pasigilinti plačiau – straipsnyje „Laistymo valdikliai šiltnamiui ir vejai: kodėl vienas sprendimas netinka viskam“ galima rasti išsamesnės informacijos, padedančios lengviau suprasti skirtingų sprendimų pritaikymą.

Laistymo valdiklių tipų palyginimas

Kaip matyti, kuo daugiau funkcijų – tuo didesnis patogumas, bet kartu ir sudėtingumas. Todėl verta rinktis ne „pažangiausią“, o labiausiai jūsų situacijai tinkantį variantą – taip sistema veiks efektyviai ir nereikalaus papildomo vargo.

Kur geriau montuoti laistymo sistemos valdiklį – viduje ar lauke?

Vieta, kurioje nuspręsite sumontuoti valdiklį, yra ne tik patogumo, bet ir įrangos „gyvenimo trukmės“ klausimas. Nors abu variantai atlieka tą patį darbą, jų kasdienybė skiriasi iš esmės. 

Pasak kai kurių sodininkų, kurie jau įsirengę laistymo sistemą, teigia, kad dažniausiai protingiausia (ir saugiausia) rinktis montavimą viduje. Garaže ar katilinėje prietaisui negresia nei lietus, nei lietuviškos temperatūrų sūpynės, tad jis tarnaus gerokai ilgiau. Be to, nereikės sukti galvos dėl papildomos apsaugos nuo drėgmės.

Tačiau gyvenimas diktuoja savo taisykles – ne visada norisi (ar įmanoma) gręžti sienas ir vesti laidus į namo vidų. Štai tada į sceną žengia lauko modeliai. Jie turi specialius, sandarius korpusus, kurie nebijo nei dulkių, nei liūčių. Dažniausiai tokie įrenginiai kabinami arčiau pačių laistymo zonų ar techninėse zonose. Tik būkite atidūs: jei bandysite „kambarinį“ valdiklį palikti po atviru dangumi, pirma rimtesnė audra jam gali tapti paskutine.

Jei jūsų sklype veikia gravitacinis laistymas (pavyzdžiui, vanduo bėga tiesiai iš pakeltos talpos), montavimo klausimas tampa dar paprastesnis. Tokie valdikliai paprastai keliauja tiesiai prie statinės ar į šiltnamį. Jų privalumas tas, kad nereikia jokio elektros įvado ar sudėtingų schemų – prisukai ir pamiršai.

Trumpas verdiktas:

1. Rinkitės vidų, jei norite maksimalaus patikimumo ir turite tam sąlygas.

2. Rinkitės lauką, jei nenorite sudėtingų instaliacijų, tačiau būtinai investuokite į kokybišką, lauko sąlygoms sertifikuotą korpusą.

Galų gale, svarbiausia, kad priėjimas prie valdiklio būtų patogus jums patiems. Niekas nenori per lietų klampoti per visą sklypą vien tam, kad pakoreguotų laistymo laiką.

Gardena laistymo valdikliai ir kiti gamintojai: ar verta mokėti už užrašą ant dėžutės?

Dauguma pirkėjų lipa ant to paties grėblio – lygiuojasi tik skaičiukus specifikacijose arba aklai renkasi pigiausią variantą. Bet patikėkite, laistymo sistemoje gamintojo vardas nėra kažkoks „statuso“ reikalas. Tai labiau draudimas nuo tų akimirkų, kai vidury vasaros tenka krapštyti pakaušį nesuprantant, kodėl veja geltonuoja, nors valdiklis rodo, kad viskas gerai. Pigūs „no-name“ aparatai dažniausiai „paveda“ pačiu netinkamiausiu laiku – per pačius karščius, kai augalams kiekviena valanda svarbi.

Jei jūsų tikslas yra be didesnių dramų susitvarkyti šiltnamį ar gėlynus, Fiskars arba Gardena laistymo valdikliai yra bene logiškiausia investicija. Šie gamintojai orientuojasi į paprastą žmogų, o ne į inžinierių-montuotoją. Viskas ten sukonstruota pagal aiškią logiką, o programavimas toks intuityvus, kad instrukciją galima drąsiai palikti stalčiuje. Tai tas „prijungei ir pamiršai“ variantas, kai tiesiog norisi, kad viskas veiktų be jokių papildomų burtų.

Savo ruožtu Karcher į laistymo pasaulį atsineša tą patį vokišką solidumą, prie kurio esame įpratę plaunant automobilius. Jų valdikliai vertinami dėl tvirtumo ir itin patikimų jungčių. Jei jūsų kieme jau pilna šio prekės ženklo įrankių, valdiklis čia įsipaišys idealiai – tai tvirtas viduriukas tarp paprastumo ir ilgaamžiškumo.

Galų gale, viskas atsiremia į detales: kokybiškas plastikas netrūkinėja nuo tiesioginių saulės spindulių, o vidiniai vožtuvai neužsikemša po pirmo mėnesio eksploatacijos. Šiandien sutaupyti trisdešimt eurų skamba neblogai, bet jei tas pigus kiniškas plastikinis žaislas „nusprogs“ jums išvykus atostogų – nuostoliai dėl išdegusio sodo bus dešimteriopi. Galiausiai paklauskite savęs: ar norite visą vasarą tarnauti sistemai, ar norite, kad ji tarnautų jums?