Vaizdo kameros

Skaitmeninės kameros jau praktiškai išstūmė savo konkurentes. Skaitmeninis įrašymas tapo labai populiarus dėl lengvai įrašomo gražaus vaizdo, geros nuotraukų kokybės. Skaitmeninių kamerų kainos nuolat mažėja, todėl jas nusipirkti gali kiekvienas. Siūlomų modelių gausa, skirtingi techniniai duomenys – visa tai perkančiajam gali sukelti galvos skausmą. Kad neapsigautumėte, reikia žinoti tam tikrus dalykus.

Pagrindinis klausimas: kas dažniausiai naudosis kamera ir kam ji bus skirta? Vienokios įrangos turėtų ieškoti mėgėjas, kuris filmuos pirmą kartą, o kitokios – patyręs operatorius. Pirmiausia turėtumėte nutarti, kiek pinigų galite skirti pirkiniui, kadangi kainos yra labai skirtingos.

Skaitmeninių kamerų privalumai:

  • lengva naudotis;
  • labai gera vaizdo kokybė;
  • nedidelės, parankios;
  • vis mažėjančios kainos;
  • galimybė sujungti su kompiuteriu, todėl greičiau galima sutvarkyti įrašytą medžiagą;
  • galimybė peržiūrėti įrašą ir iš karto ištrinti nepavykusius epizodus;
  • papildomų funkcijų skaičius (vaizdo stabilizavimas, galimybė filmuoti naktį ir pan.).

Pirkdami video kamerą atkreipkite dėmesį į:

Yra keletas pagrindinių dalykų, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, renkantis įrangą, t.y. į nešėją, skiriamąją gebą, vaizdo stabilizavimą bei papildomas funkcijas.

Laikmenos tipai

Laikmenos tipas – tai būdas įrašyti vaizdą, priklausantis nuo įrašymo formato. Ilgą laiką viena populiariausių laikmenų buvo MiniDV formato. MiniDV bei DV sistema (profesionali sistema) užtikrina labai gerą vaizdą. Kaip laikmenos čia naudojamos miniatiūrinės kasetės. Nors daugelis mano, kad tai jau pasenęs būdas, specialistai joms prognozuoja ilgą gyvenimą visų pirma dėl didelės kasetės talpos bei aukštos medžiagos įrašymo kokybės.

Dar naudojamos kameros su standžiaisiais diskais. Jų privalumas – tai didelė disko talpa, kokios neturi kasetė ar DVD diskas. Disko talpa gali būti įvairi, dažniausiai nuo 30 iki 60 GB. Tai leidžia įrašyti net keliasdešimties valandų filmą.

Vis labiau populiarėja kameros, kurios kaip laikmenas naudoja DVD diskus. Jų privalumas – tai galimybė lengvai peržiūrėti įrašytą medžiagą (filmus galima bet kuriuo momentu žiūrėti grotuve arba DVD įrašymo įrangoje). Kritikai šio sprendimo nepabrėžia, tačiau teigia, kad vaizdo kokybė yra prastesnė.
Taigi turime pasirinkimą iš dviejų arba net trijų laikmenų, nuo to, žinoma, priklauso ir kaina.

Vaizdo nuskaitymas ir jo skiriamoji geba

Vaizdo nuskaitymas – tai speciali matrica, elektroninė sankloda, kurios užduotis – pakeisti šviesą elektros energija, kurios įtampa yra skaitmeninio vaizdo pagrindas. Šis šviesai jautrus elementas yra kameros širdis. Jis sukuria matricoje vaizdą ir permeta jį į kasetę, DVD diską.

Populiariausias yra CDD (Charge Coupled Device), antroje vietoje – CMOS (Complementary MOS). Yra taip pat ir tokios konstrukcijos kaip LBCAST, FOVEON, skirtingos rūšies CCD.

Kai kurie modeliai turi net po tris tokias matricas, tai turi teigiamais įtakos vaizdui. Kaip pavyzdį galime nurodyti 3CCD kameroje. Šiame modelyje prizmės gerai padalina pereinančią per objektyvą šviesą į pagrindines spalvas (raudona, žalia, mėlyna). Kiekviena spalva siunčiama į kitą matricą. Elektoriniai signalai, gaunami matricoje, yra perdirbami, todėl vaizdas atitinka tikrovę. Mėgėjams nereikia kamerų su keliomis matricomis, kadangi skirtumas yra vos pastebimas.

Svarbus parametras, į kurį reikia atkreipti dėmesį, yra skiriamoji geba – tai yra, taškų skaičius matricoje. Taisyklė labai paprasta – kuo daugiau, tuo geriau (geresnis ryškumas, kontrastas, spalvos).

Dabar parduodamos kameros, kurios įrašo vadinamąja aukšta geba (HD). Technologija HD naudoja skaitmeninę transmisiją, o signalas gali būti net 1920×1080 pikselių. Dėl tokios technologijos galime gauti labai aiškų vaizdą. Papildomas įrangos privalumas yra didelė skiriamoji geba, taip pat faktas, kad vaizdas registruojamas panoraminiu formatu (16:9). Tai gali būti nauja ir įdomu ir profesionalams, ir mėgėjams.

Objektyvai

Tai labai svarbus kameros elementas, nuo kurio priklauso nuotraukų kokybė. Kameroje dažniausiai naudojami objektyvai, vadinami priartinamaisiais. Kuo šis parametras didesnis, tuo labiau galima priartinti filmuojamą elementą. Rinkdamiesi kamerą susidursite su dvejomis priartinimo rūšimis.
Optinis priartinimas – vaizdas aiškus, ryškus, tačiau negalima labai priartinti. Kameroje turi būti bent 10x optinis priartinimas. Ambicingi operatoriai turėtų ieškoti profesionalesnės technikos, pvz., įrangos su 30x priartinimu.

Skaitmeninis „zoom“ leidžia priartinti vaizdą bei jį padidinti. Tačiau vaizdo kokybė yra prastesnė. Reikia atsiminti, kad gamintojai nurodo vis didesnį „zoom“, tačiau šiai įrangai tai nėra svarbiausias faktas.

Kitas svarbus parametras – tai diapazonas. Pirmieji skaičiai nurodo, kaip plačiai galime filmuoti, antrieji – kiek galima priartinti. Atsiminkite, kad šis įrenginys tiesiogiai priklauso nuo matricos CCD. Didesni skaičiai leidžia geriau dirbti, filmas nėra sukarpytas, o filmavimas tikslesnis. Renkantis kamerą, reikia atkreipti dėmesį į objektyvo skaidrumą – kuo skaidresnis, tuo vaizdas geresnis. Mažiausiai turėtų būti f1,6 -0 f1,8.

Vaizdo stabilizavimas

Dėl šios funkcijos galima išvengti vadinamojo „šokinėjančio vaizdo“ efekto. Sudrebėjus rankai ar kažkam Jus stumtelėjus, dėl šios funkcijos vaizdas išliks stabilus. Kamerose gali būti trys stabilizavimo rūšys. Dažniausiai yra skaitmeninis stabilizavimas, kuris labai gerai atlieka šią funkciją. Kai kurie modeliai turi optinį stabilizatorių (speciali objektyvo konstrukcija, dėl kurios neįmanomi virpesiai) arba elektroninį. Į modelius be stabilizatoriaus net neverta kreipti dėmesio.

Naktinis filmavimas

Kai kurie modeliai turi vidinę lempą. Tada nėra jokių problemų filmuojant tamsoje. Tačiau tokio tipo įranga gan brangi.  Kitais atvejais galima pasinaudoti vadinamuoju naktiniu režimu, tačiau reikia turėti bent šiek tiek šviesos (užteks menulio šviesos ar mažos naktinės lempos). Jeigu planuojate dažnai filmuoti naktimis, pvz., prie laužo, tai verta nusipirkti brangesnę įrangą su vidine lempa.

Fotoaparatas

Daugelis kamerų gali būti naudojamos kaip fotoaparatai. Retai kada tai būna labai aukštos kokybės nuotraukos. Jeigu svarbi ši funkcija, atkreipkite dėmesį į vaizdo padalijimą. Kuo jis didesnis, tuo geresnės kokybės bus nuotraukos. Gamintojai vis dar sprendžia, kaip geriau sujungti kamerą ir fotoaparatą. Pvz., „Samsung“ įmontavo į kamerą atskirą skaitmeninį fotoaparatą. Nuotraukos, daromos kamera, yra labai aukštos kokybės, tačiau šios klasės įranga yra brangi, todėl ne itin populiari.

Sujungimai

Yra keletas jungčių, kurias kamera privalo turėti, kad be problemų būtų galima ją sujungti su kita įranga. Svarbiausios yra šios:

  • lizdas S-Video – leidžia analoginį signalą, pvz., į magnetolą ar į kitą kamerą;
  • lizdas DV – leidžia nuskaityti duomenis skaitmeniniu būdu į kompiuterį, kitą skaitmeninę kamerą arba skaitmeninį grotuvą;
  • AV – leidžia įrašą žiūrėti per televizorių;
  • USB – dažniausiai naudojamas įrašant nuotraukas į kompiuterį arba perkeliant į internetą;

Geriausia, kad kamera turėtų visas išvardytas jungtis. Kamerą perkate keleriems metams, todėl negalima žinoti, kurio lizdo prireiks ateityje.

Panelis LCD

Panelis LCD yra kiekvienos kameros elementas. Jame galima pamatyti įrašytą vaizdą, galima nustatyti ryškumą bei kitus parametrus. Tie, kurie nori matyti iš karto ryškų vaizdą, turi atkreipti dėmesį, kad skiriamoji geba būtų kuo didesnė. Svarbus yra ir mažojo ekrano dydis. Šiandien standartinėmis laikomos 2,5 colių kameros.

Svoris ir įrangos dydis

Vienas pagrindinių kameros bruožų turi būti jos patogumas. Jeigu įranga bus sunki, tai tikrai nelaikysite jos rankoje ar rankinėje. Tačiau mažos kameros su gerais parametrais yra gan brangios. Jeigu norite, kad tavo įrangą būtų patogu nešioti, tai verta sumokėti daugiau. Jeigu patinka rankoje laikyti svarų daiktą, tai mažos kameros, kurios žaviai atrodo, pasirodys per mažos. Tokiu atveju reikia rinktis iš vidutinio dydžio kamerų.

DAŽNIAUSIAI UŽDUODAMI KLAUSIMAI

Kokią geriau pasirinkti kamerą: analoginę ar skaitmeninę?

Dabar populiariausios yra skaitmeninės kameros, kitos jau išeina iš apyvartos. Analoginio įrašo mėgėjų yra nedaug. Skaitmeninės kameros turi daugiau praktinio pritaikymo galimybių, todėl ateityje jos liks populiarios. Be to, jos vis pinga.

Kuris gamintojas geriausias?

Yra keletas įmonių, gaminančių skaitmenines geros kokybės kameras (Sony, Panasonic, Canon, JVC, Samsung ir t.t.). Pasiūla didelė, gali išsirinkti ir profesionalai, ir mėgėjai. Tai turi būti antrame plane. Iš pradžių reikia atkreipti dėmesį į techninius parametrus ir tik po to į gamintoją.

Kiek pinigų skirti pirkiniui?

Kainos – nuo 1–2 tūkst. litų mėgėjams, iki 10–20 tūkst. litų už profesionalius modelius. Taisyklė labai paprasta – kuo brangesnė įranga, tuo geresnis vaizdas. Jeigu esate tik mėgėjas, neverta išleisti didelių pinigų už įrangą, kuria net nemokėsite tinkamai pasinaudoti. Technologijos tobulėja labai greitai, todėl kas šiandien yra nauja, po metų kitų gali tapti eiline įranga.

Kokį laikmenos tipą geriau pasirinkti?

Pasirinkti galima iš keleto variantų, tačiau populiariausios yra mažos kasetės „MiniDV“, kurios tinka daugeliui kamerų. Jos garantuoja gerą vaizdo įrašą ir nedideles eksploatavimo išlaidas. Tačiau jeigu planuojate karpyti filmus, tai geriau tiks kamera su MPEG2 arba MPEG4 kasetėmis. Tokios kasetės kainuoja brangiau negu „MiniDV“.

Žodynėlis

Vaizdo nuskaitymas – tai speciali matrica, elektroninė sankloda, šviesą paverčianti elektros energija, kurios įtampa yra skaitmeninio vaizdo pagrindas.      Sukuria matricoje vaizdą ir permeta jį į kasetę, DVD diską. Labai svarbus parametras yra skiriamoji geba – pikselių skaičius matricoje.

Objektyvas – fotoaparato objektyvo rūšis.

Objektyvo skaidrumas – šviesos kiekis, kuris praleidžiamas per objektyvą į aparato vidų.

Priartinimas – objektyvas, leidžiantis padidinti ir sumažinti matomą kameroje vaizdą.

Optinis priartinimas – vaizdas aiškus, ryškus, tačiau negalima labai priartinti.

Skaitmeninis priartinimas – leidžia priartinti vaizdą bei jį padidinti, karpyti. Tačiau jo kokybė yra prastesnė.

Aštrumo matavimas – matavimo būdas, nuotolis, iš kurio gauname aštrų vaizdą.

Atminties korta – kortos rūšis, kurią galima naudoti konkrečioje kameroje.

Vaizdo stabilizavimas – dėl šios funkcijos išvengiame vadinamojo „šokinėjančio vaizdo“ efekto.

Galimybė daryti nuotraukas – kameros galimybė atlikti skaitmeninio fotoaparato funkcijas.

Įmontuota lempa – leidžia filmuoti naktį be papildomos šviesos.

Laikmenos tipas – laikmenos tipas, tinkamas konkrečiai kamerai („miniDV“, „Digital8“ ar „MicroMV“).

Panelis LCD – jame galime pamatyti, ką dabar filmuojame.

Panelis LCD – mažas ekranas kameros šone, kuriame galima pamatyti, ką filmuojame.

Jungtys – jungčių rūšys, esančios kameroje.

Maitintuvas – kameros maitinimo būdas.

Svoris – kameros svoris be baterijos ir kasetės.

Dydis – kameros gabaritai.

Pultas – kameros pultas.

Join the discussion

El. pašto adresas nebus skelbiamas.