Kaip protingai išsirinkti projektorių? Namų kino projektoriaus pirkimo procesas gali pasirodyti sudėtingas uždavinys. Pagrindinis dalykas, kuris gali supaprastinti apsisprendimo procesą yra savo poreikių nustatymas ir tada paieška tų projektorių, kurie atitinka Jūsų nustatytus kriterijus.
Rinkdamiesi namų kino projektorių apsvarstykite 6 pagrindinius klausimus:
Taupant laiką: greitas turinio gidas
ToggleKai kalbama apie 4:3 ir 16:9 formatus,turima omenyje stačiakampio formos video vaizdą, kas ir yra vadinama kraštinių santykiu. Standartiniai televizoriai turi 4:3 kraštinių santykį. Tai reiškia, kad 3 vaizdo aukščio vienetams tenka 4 vaizdo pločio vienetai. Plačiaekraniai (HDTV) standartiškai pasižymi 16:9 kraštinių santykiu. Tai reiškia, kad HDTV horizontaliame lygyje yra platesni nei įprasti televizoriai, kurie palyginus su šitais, atrodo beveik kvadratiniai.
Ir čia susiduriama su problema: kiekvienas televizorius ar projektorius šiandien yra su savo gimtuoju vaizdo formatu (paprastai 16:9). Kita vertus filmai ir vaizdo įrašai būna įvairių skirtingų ekrano kraštinių santykio formatų. Televizijos programos ir vaizdo įrašai, skirti tradicinei televizijai, būna 4:3 formato ir dažnai žymimi “1.33:1” nes 4 padalinus iš 3 = 1.33. Tuo tarpu programos, sukurtos plačiaekranei HDTV televizijai, yra 16:9 formato, kas yra 1.78:1 (16 padalinus iš 9 = 1.78).
Tačiau tai nėra vieninteliai du formatai, kuriais prieinamas video turinys. Filmai, muzikiniai klipai ir kitas turinys DVD laikmenose prieinamas įvairių formatų apimančių 1.33, 1.78, 1.85, 2.00, 2.35, 2.4, 2.5 ir t.t. Blu-Ray diskų turinys, kurio prigimtinė raiška yra aukšta, įprastai būna 1.78:1 ar daugiau; 2.35:1 ar 2.4:1 kraštinių santykis šiuo atveju yra gana populiarus. Dėl šitos priežasties galima teigti, kad nėra vieno universalaus stačiakampio formos video vaizdo standarto. Tačiau vienas dalykas yra aiškus: nesvarbu, kokio formato projektorių pasirinksite, jis nesutalpins visos vaizdo medžiagos, kurią norėsite žiūrėti jos prigimtiniame formate. Kadangi tai nėra idealus sprendimas, kyla klausimas, koks yra būdas nustatyti savo sistemą?
Populiariausias sprendimas namų kino sistemai yra rinktis 16:9 projektorių ir 16:9 ekraną. Tačiau kai kurie žmonės iki šiol mėgsta labiau klasikinį 4:3 projektoriaus formatą su 4:3 ekranu; visi klasikiniai filmai iki 1953 m. yra sukurti šiuo formatu. Taip pat egzsituoja didelis susidomėjimas specialiomis plačiaekraninėmis 2.35:1 sistemomis. Kiekviena šių konfigūracijų pasižymi unikaliais privalumais ir trūkumais, kuriuos rekomenduojama apsvarstyti.
Privalumai: Jeigu turinį tokį, kaip klasikiniai filmai ar DVD televizijos serialai (pvz., „Draugai“), norite žiūrėti labai dideliame dramatiškame formate, 4:3 leidžia Jums tai padaryti tokiu būdu, kokiu neleidžia 16:9 sistema.
Trūkumai: Dauguma jei ne visi aukštos kokybės namų kino projektorių šiandien gaminami su prigimtiniu 16:9 kraštinių santykiu. Dėl šitos priežasties sunku rasti 4:3 projektorių, užtikrinantį vaizdo įrašus, kurie savo kokybe gali konkuruoti su 16:9 modeliais. Atsižvelgiant į tai, kad dauguma 4:3 projektorių pasižymi 800×600, 1024×768 ir 1400×1050 skiriamąja geba, tai reiškia, kad visas vaizdo turinys turės būti sumažintas tam, kad tilptų prigimtinėje projektoriaus skiriamojoje geboje.
Privalumai: Plačiaekranių HDTV, DVD, ir Blu-Ray atvejais 16:9 kraštinių santykis yra logiškas pasirinkimas. Visas HDTV transliuojamas turinys – 16:9 formato rodomas visoje savo šlovėje be juodų juostų prigimtiniame 16:9 projektoriaus formate. Reikėtų pažymėti, kad 16:9 formatui yra prieinama daug įrangos. Egzistuoja daug 16:9 projektorių pasirinkimo galimybių ir nemažai jų yra sukurta specialiai aukštos kokybės namų kino sistemoms.
Trūkumai: Nors 16:9 formato turinys atrodo didesnis, 4:3 medžiaga atvaizduojama 16:9 projektoriuje gali pasirodyti labai mažytė. Paprastai toks turinys 16:9 ekrane išdėstomas taip, kad kiekviename šone būna juodi stulpeliai. Žinoma, jei nenorėsite žiūrėti jokio 4:3 formato turinio, tai visai ne problema. Arba jei žiūrėsite daug filmų, kurie yra platesni nei 16:9, susidursite su tuo, kad matysite juodas juostas virš ir po vaizdu. Maskavimo sistema gali būti naudojama siekiant uždaryti ekrano aktyvią sritį tam, kad tilptų žiūrimo filmo formatas. Tai pagerina vaizdą, tačiau apsunkina sistemą. Laimei, šiandien namų kino projektoriai yra žymiai pažengę šiuo požiūriu, todėl juodos juostos būna mažiau pastebimos, o tai sumažina elektroninio maskavimo poreikį.
Privalumai: Nemažai yra platesnių nei 16:9 formatas filmų. Daug šiandien populiariausių DVD ir Blu-Ray filmų yra 2.35 arba 2.40:1, ne 1.78:1. Jei daug Jūsų mėgstamų filmų yra 2.35:1 formato, tuomet 2.35:1 pastovaus vaizdo aukščio (angl. constant image height) formatas yra geras variantas. Tradicinis 2.35:1 projektavimo būdas apima 16:9 projektorių ir atskiro, išorinio 1.33x anamorfinio objektyvo vaizdo ištampymui iki 2.35:1 (1.78 dauginamam iš 1.33 is 2.35) naudojimą. Norint žiūrėti 16:9 ir 4:3 turinį reikia perkelti iš šviesos ruožo anamorfinį objektyvą. Sąmoningai galvojant apie biudžetą galima įsigyti projektorių su 1.3:1 ar labiau priartinančius lęšius ir sujungti tai su 2.35:1 ekranu, o tada pasinaudoti projektoriaus priartinimu projekcijos tarp 16:9 ir 2.35:1 keitimui.
Trūkumai: Atskirų objektyvų variantas yra brangus. Anamorfiniai objektyvai gali tūkstančiais padidinti Jūsų namų kino sistemos vertę. Taip pat Jūs turite sugebėti perkelti anamorfinį objektyvą į arba iš projektoriaus šviesos ruožo kai perjunginėsite tarp 2.35 filmų ir 16:9 ar 4:3 turinio. Motorizuoti stovai tai supaprastina, tačiau prisideda prie didesnės sistemos kainos. Pigūs anamorfiniai objektyvai gali pabloginti vaizdo kokybę. Jūs taip pat ko gero norėsite įtraukti elektrinę maskavimo sistemą, uždarančią ekraną nuo kraštų, kai žiūrimas 16:9 ar 4:3 turinys. Tai pagerina vaizdą, tačiau taip pat atsispindi didesnėje sistemos kainoje. Priartinantis objektyvas nesukuria jokių papildomų išlaidų, tačiau reikalauja atsargaus projektoriaus montavimo ir sumažina ekraną pasiekiančios šviesos kiekį mažiausiai 25%. Kai kurių projektorių atveju tai gali lemti, kad vaizdas atrodys išblukęs.
Projektoriaus skiriamoji geba (arba tiksliau, jo „prigimtinė skiriamoji geba“) paprasčiausiai yra prieinamas pikselių (taškų) skaičius, kuris sukuria vaizdą. Kuo didesnė yra projektoriaus skiriamoji geba, tuo daugiau ji turi pikselių (taškų).
Projektoriaus skiriamoji geba nurodama vienu arba dviem skaičiais. Tipinė dviem skaičiais užrašoma skiriamoji geba atrodo pavyzdžiui, taip: „1280×720“. Pirmasis skaičius nurodo, kiek pikselių yra kiekvienoje horizontalioje eilutėje, antrasis – kiekviename vertikaliame stulpelyje. Jeigu padauginsite šiuos du skaičius, gausite bendrą viso įrenginio ekrano skiriamąją gebą. Dažnai projektoriaus skiriamoji geba žymima vienu skaičiumi, pavyzdžiui: „720p“ ar „1080p“. Šis žymėjimas susijęs su vertikalia skiriamąja geba arba antru skaičiumi dviejų skaičių žymėjime, o raidė „p“ yra susijusi su progresyviu skenavimu (nuskaitymu), kuris paprasčiausiai nurodo tai, kad visas vaizdas rodomas tuo pačiu metu.
Įprastai kuo didesnė skiriamoji geba, tuo brangesnis projektorius. Didelės skiriamosios gebos įrenginių privalumai yra tie, kad a) jie gali atvaizduoti daugiau detalių ir b) jie sumažina ar visai panakina pikselių struktūros matomumą.
Rinkoje egzistuoja įvairios skiriamosios gebos projektorių:
Šiuo metu labiausiai rekomenduojami yra 1080p skiriamosios gebos projektoriai, skirti namų kinui, nes jų kainos dabar yra pakankamai nedidelės. Jei pageidaujate, kad Jūsų projektorius būtų duomenų ir vaizdo projektorius, reikėtų apsvarstyti 1280×800 formatą, taip pat duomenų projektorius naudojančius WUXGA (1920×1200).
Jei projektoriaus įsigijimui norėtumėte skirti pakankamai pinigų ir pageidautumėte ypač ryškaus ir išsamaus aukštos raiškos vaizdo, 1080p projektoriai yra geriausias variantas. 720p projektoriai gali perteikti tikrai įspūdingus HD vaizdus, o vaizdo kokybė vaizdo tikslumo aspektu yra net geresnė, kai projektorius gali rodyti visas 1080 eilutes jų prigimtiniame signale ir nesuspaustu formatu.
1280×720 formatas tinkamas kuklesniam biudžetui. Šiandien 720p projektoriai perteikia gražius aukštos skiriamosios gebos vaizdus nuo 720p ir 1080i HDTV taip pat iš Blu-ray diskų grotuvų, tačiau pažymima, kad Jūs negausite pilnos HD skiriamosios gebos.
Kiek apšvietimo ekrane suvokia akys priklauso nuo dviejų veiksnių: (1) projektoriaus šviesos išvesties ir (2) ekrano atspindėjimo savybių.
Yra du pagrindiniai namų kino sistemos ryškumo matavimo būdai. Vienas – projektoriaus ANSI liumenų matavimas. Jis matuoja energiją, kurią generuoja pats projektorius. Antrasis būdas – pėdų Lambert (fL). Šiuo atveju atsižvelgiama į ekraną ir matuojamas visas šviesos atspindys, krentantis ant žiūrovų. Iš šių dviejų, pėdų Lambert būdas yra geresnis metodas nustatant namų kino sistemą. Tačiau kadangi šis skaičius priklauso nuo Jūsų ekrano dydžio, projektorių gamintojai neskelbia fL specifikacijos.
Kalbant apie namų kino sistemos projektorius, ryškesni variantai yra tikrai ne geriausias pasirinkimas. Tai ko Jums reikia – tai projektorius, perteikiantis pakankamai šviesos užpildančios Jūsų ekrana geru kontratsingumu, tačiau ne per ryškiai. Pernelyg daug ryškumo sukuria akių nuovargį nepriklausomai nuo to, kiek ilgai žiūrite.
Teoriškai liumenai ir pėdų Lambert yra susiję. Vienas pėdų Lambert yra lygus vienam liumenui kvadratiniame metre, tačiau tiesioginio ryšio tarp jų nėra.
Jeigu nenorite sukurti tamsios namų kino sistemos ir mieliau pageidautumėte mažo aplinkos apšvietimo, tikėtina, teiktumėte pirmenybę ekrano skaisčiui diapazone nuo 20 iki 40 fL. Ryškesnis vaizdas padėtų kompensuoti prarastą kontrastą, atsiradusį dėl aplinkos apšvietimo.
Remiantis projektoriaus ANSI liumenų matavimais nereikėtų daryti jokių prielaidų, susijusių su projektoriaus ryškumu. Kai kurie modeliai į šiuos matavimus turi įtrauktus vaizdo optimizavimus, kiti ne. Tai reiškia, kad yra projektorių, oficialiai įvertintų 7000 ANSI liumenais, kurie iš tiesų yra ryškesni nei 1500 ANSI liumenų modeliai. Dėl šitos priežasties aklai pasikliauti šiomis specifikacijomis projektorių atvejais nėra prasmės.
Kontrastas yra skaisčio skirtumas tarp ryškiausios ir tamsiausios vaizdo dalių. Kuo šis skirtumas didesnis, tuo didesnis kontrastas.
Verslui skirtų projektorių atveju, liumenų išvestis yra pirminės, o kontrastas antrinės svarbos faktoriai. Namų kino projektorių atveju yra priešingai. Kontrastas neabejotinai yra svarbiausias išmatuojamas kokybės aspektas namų kino projektorių atvejais. Didelio kontrasto projektoriai sukuria gilaus juodo lygmens vaizdus ir tikslius šėšelius. Iš esmės kontrastas vaizdui suteikia „gylio“. Projektorius, pasižymintis puikiu kontrastu gali dvimatį vaizdą paversti kone trimačiu vaizdu.
Kontrasto santykis projektoriaus specifikacijose gali būti žymimas dviem būdais. Tiesiog „kontrastas“ įprastai implikuoja į Įjungtą/Išjungtą (angl. On/Off) kontrastą, kuris yra labiausiai baltos ir labiausiai juodos spalvų, kurias projektorius gali perteikti, santykis. ANSI kontrasto santykis nustatomas atvaizduojant baltų ir juodų kvadratų šaškių modelį ir matuojant santykinį kiekvieno ryškumą. Įjungtas/Išjungtas (angl. On/Off) kontrastas visada yra daug didesnis skaičius ir paprastai nurodomas projektoriaus specifikacijų lapuose, tačiau ANSI kontrastas yra šiek tiek tikslesnė reprezentacija to, ką Jūsų projektorius iš tikrųjų gali perteikti. Atkreipkite dėmesį, kad nei vienas iš šių matavimų neparodo visumos ir tik atsižvelgiant į abu skaičius įmanoma gauti vidutiniškus apytikslius projektoriaus pajėgumus.
Dinaminė rainelė – tai įrenginys, integruotas į kai kuriuos projektorius tarp lempos ir objektyvo. Kelis kartus per sekundę projektorius įvertina bendrą projektuojamo vaizdo ryškumą ir tada atidaro ar uždaro rainelę, kuri lemia, kad patenka daugiau ar mažiau šviesos.
Gera dinaminė rainelė pagerina įjungtą/išjungtą (angl. on/off) kontrastą. Tamsūs vaizdai bus perteikti kaip tamsesni, ryškūs – kaip ryškesni. Įjungto/išjungto kontrasto įvertinimas paremtas labiausiai balta spalva kai rainelė yra atidaryta ir labiausiai juoda, kai rainelė uždaryta. Dinaminė rainelė neturi poveikio ANSI kontrastui, tačiau todėl projektorius su mažesniu kontrastu gali pasirodyti esantis didelio kontrasto bet kurioje vaizdo scenoje. ANSI liumenų įvertinimų atveju geriausia rekomenduojama remtis oficialiomis specifikacijomis, nes ANSI liumenų įvertinimai gali būti labai klaidinantys.
Tikriausiai pastebėjote, kad komerciniai kino teatrai yra tamsūs, tamsių spalvų ir neatspindinčių lubų ir sienų. Taip yra todėl, kad bet kuri priekinės projekcijos sistema geriausiai atrodo tada, kai patalpoje nėra šviesos. Kai tik leidžiat patekti šviesai į kambarį, ši šviesa matomą juodumą paverčia labiau tamsiai pilka spalva. Tai sumažina vaizdo kontrastą ir padaro jį plokščią ar išblukusį. Tai gali atsitikti nepriklausomai nuo Jūsų projektoriaus galimybių.
Nors idealus žiūrėjimo kambarys yra tamsus, dauguma žmonių nenori tamsinti svetainės sienų ir lubų ar įrengti idealų namų kino teatro sąlygas atitinkantį kambarį. Šiuolaikiniai didelio kontrastingumo pilki ekranai padeda pagerinti juodumo lygį kai kambaryje yra šiek tiek aplinkos ar atspindėtos šviesos. Tačiau siekiant geriausios vaizdo kokybės reiktų imtis aplinkos šviesos eliminavimo ir kambario sienų bei lubų atspindžio mažinimo veiksmų.
Net geriausias pasaulyje projektorius bus nenaudingas, jei jis netilps Jūsų namų „kino salėje“. Tam, kad projektorių būtų lengviau naudoti skirtinguose kambariuose ir pritaikyti skirtingus ekranų dydžius, dabar daug projektorių apima ilgus priartinimo objektyvus ir fizinį lęšių poslinkį.
Priartinimo lęšiai perkeliant vidinius lęšių optinius elementus projektuojamą vaizdą gali padidinti ar pamažinti. Tai leidžia projektoriui perteikti norimą vaizdą iš skirtingų atstumų diapazono. Kai kurie projektoriai pasižymi labai ribotu priartinimo diapazonu. Pavyzdžiui, 1.20:1 lęšiai, kartais žymimi kaip 1.2x, reiškia, kad didžiausias vaizdo dydis yra tik 20% didesnis nei mažiausias dydis. Kita vertus, kai kurie projektoriai turi 2.0:1, ar 2.0x priartinimo lęšius, reiškiančius, kad didžiausias vaizdo dydis yra dvigubai didesnis už mažiausią vaizdo dydį. Tokie lęšiai suteikia daug daugiau lankstumo sukuriant norimą vaizdo dydį vietoje, kurioje pageidaujate įrengti projektorių.
Nors ilgi priartinimo diapazonai siūlo nuostabų lankstumą, potenciali projektoriaus šviesos išvestis įprastai šiek tiek krenta jei naudojate ilgo priartinimo lęšių teleskopinį galą. Kai kurie tipiniai pavyzdžiai parodė nuo 25% iki 41% liumenų praradimą, kai naudojama teleobjektyvo pozicija. Jei norite padidinti išvesties šviesos srautą, geriausia vengti ilgiausių lęšių diapazonų. Ieškodami tinkamo projektoriaus, pirmiausia, apsibrėžkite vaizdo, kurį norite matyti sienoje dydį.
Kita montavimą palengvinanti savybė – objektyvo poslinkis. Objektyvo poslinkis – tai galimybė perkelti projektuojamą vaizdą į viršų ar apačią, kairę ar dešinę tuo pačiu projektorių išlaikant stacionarų. Tai palengvina įrengti projektorių ten, kur norite ir reguliuoti objektyvą taip, kad vaizdai puikiai tilptų Jūsų ekrane. Jei neturite jokios objektyvo poslinkio funkcijos, Jums reikėtų ypatingai pasirūpinti projektoriaus preciziškos vietos parinkimu.
Jei projektorius neturi objektyvo poslinkio, viena alternatyva yra pakreipti projektorių taip, kad vaizdas užpildytų ekraną iš Jūsų norimos projektoriaus įrengimo vietos pozicijos. Tačiau tai gali lemti, kad vaizdas bus trapecijos formos. Naudodami pagrindinių principų korekciją galite jį paversti kvadrato formos, tačiau rekomenduojama vengti tokių veiksmų, nes tokie koregavimai lemia, kad projektorius perteikdamas vaizdą naudoja mažiau pikselių, kurie lemia, kad projektorius pritaiko vaizdą naujai mažesnei pikselių matricai. Tai pašalina kai kuriuos HD projektoriaus naudojimo privalumus, o būtent prigimtinį HD signalų atvaizdavimą, pasireiškiantį didžiausiame vaizdo tikslume ir aštrume.
Vertikalus objektyvo poslinkis, judinantis projektuojamą vaizdą į viršų ir apačią, leidžia įrengti projektorių skirtinguose aukščiuose ir tinkamai apšviesti ekraną. Poslinkių diapazonas skiriasi priklausomai nuo projektoriaus, nuo maždaug pusės ekrano aukščio iki didžiausio apie trijų ekranų aukščio diapazono. Jei planuojate projektorių įrengti ant galinės lentynos, taip kad projektorius būtų maždaug tame pačiame aukštyje kaip ekranas, Jums reikia tik nežymaus objektyvo poslinkio intervalo. Tačiau jei planuojate projektorių montuoti lubose taip, kad vaizdas į ekraną būtų metamas žemyn ar naudojant aukštą galinę lentyną, reikalingas bus platesnis vertikalus objektyvo poslinkis. Be objektyvo poslinkio kartais įmanomas projektoriaus montavimas lubose tikslioje vietoje, kurią padiktuoja jo fiksuoti vaizdo metimo kampai. Horizontalus objektyvo poslinkis perkelia projektuojamą vaizdą iš krašto į kraštą ir tokiu būdu leidžia įrengti projektorių horizontaliai ekrano centre. Nors horizontalus objektyvo poslinkis nėra tokio plataus diapazono kaip vertikalus poslinkis, jis leidžia tam tikrą judėjimą, būtiną tuo atveju jei negalite įrengti projektoriaus lygmenyje pagal ekrano centrą. Horizontalus objektyvo poslinkis gali varijuoti nuo 5% iki daugiausia 50% projektuojamo vaizdo pločio ir nėra toks paplitęs kaip vertikalus poslinkis.
Jeigu Jūs perkate tik pirmą namų kino projektorių ir neturi labai didelio biudžeto šiam tikslui, paprasčiausiai kaip savo pirmąjį „ekraną“ galite panaudoti baltą sieną. Žinoma, vaizdas nebus toks ryškus ir tikroviškas, koks būtų geros projekcijos ekrane, tačiau reikėtų turėti omeny tai, kad Jus visada ekraną galite pridėti ir vėliau, kai Jūsų biudžetas šiam tikslui bus palankesnis.
Ekrane vaizdas atrodo geriau nei baltoje sienoje ne tik dėl geresnio kontrasto ir spalvų sodrumo, bet taip pat todėl, kad juodo rėmo vaizdo įrašai ir filmai visada žymiai geriau atrodo tada, kaip atvaizduojami juodame rėme. Yra begalinis ekranų sprendimų skaičius: nuo tikrai nebrangių iki didelės kokybės profesionalių variantų.
Didelio našumo ekranai taip pat su motorizuotais keltuvais ir motorinėmis maskavimo sistemomis. Kai kurie gamintojai siūlo perforuotus ekranus, pasižyminčius švaria akustika. Tai leidžia Jums garsiakalbius įrengti tiesiai iš ekrano priekio/centre.
Rinkdamiesi ekraną prisiminkite, kad aukštos kokybės ekranas yra investicija visam gyvenimui. Projektoriai laikui bėgant nuolat tobulėja ir pinga, tačiau ekranai yra visai kitas dalykas, mat kokybišką ekraną galėsite naudoti su bet kuriuo projektoriumi.
Projektorius galima naudoti tiek verslui, tiek mokslui, o taip pat ir namų kino sistemoms.
10. UXGA (1600 x 1200) ir QXGA (2048 x 1536) skiriamosios gebos: tai yra ypač aukšto lygio skiriamosios gebos, kurių užtikrinamas detalumas bus geresnis, nei daugumos „Blu-ray“ grotuvų ir kitų vaizdo šaltinių.
11. Ryškumas: visi projektoriai suformuoja tam tikrą šviesos kiekį. Dauguma projektorių suformuoja ryškumą, kuris matuojamas liumenais ir siekia nuo 200 iki 15 000. Jeigu vaizdus reikia peržiūrėti kambaryje, kurioje dega šviesos, jums reikės projektoriaus su didesniu liumenų skaičiumi. Namų kino sistemų projektoriai su 1000-2000 liumenų pritaikyti tamsiems kino teatrams arba konferencijų patalpoms. Naudotojai, kuriems projektoriai reikalingi verslo ar mokymo tikslams, dažniau rinksis 2000-3000 liumenų projektorius. Vėl gi, jeigu projektorius bus naudojamas labai didelėse arba labai šviesiose patalpose, rinkitės projektorius su didesniu liumenų skaičiumi. Kai kuriuose projektoriuose yra ryškumo reguliavimo funkcija.
12. Kontrasto koeficientas: skaisčio skirtumas tarp ryškiausios baltos ir tamsiausios juodos vaizdo spalvos yra vadinamas kontrasto koeficientu. Statinis kontrasto koeficientas ir dinaminis kontrasto koeficientas yra matuojami skirtingai, todėl nagrinėdami projektorių duomenis būtinai palyginkite panašią informaciją. Didesnis kontrasto koeficientas leidžia mėgautis aiškesnių kontūrų vaizdu. Statinis kontrasto koeficientas greičiausiai padės geriausiai įvertinti faktinę vaizdo kokybę.
13. Projektoriaus lempos: jūsų projektoriuje gali būti naudojamos kaitinamosios arba LED (šviesos diodų) lempos. Daugumą kaitinamųjų lempų galima naudoti 2000 valandų ar daugiau. Kai kurie pažangesni modeliai užtikrina 60 000 valandų trukmės naudojimą. Tada vienas projektoriaus lempų variantas – LED (šviesos diodo) lempos. Kadangi jų naudojimo trukmė daug ilgesnė nei įprastų kaitinamųjų projektoriaus lempų, šios projektoriaus lempos tampa vis populiaresnis pasirinkimas namų kino teatro projektoriams ir kitais atvejais. LED šviesos diodų lempų naudojimas prailgina projektoriaus darbą dešimtimis tūkstančių valandų.
14. Projektoriaus priežiūra: nuvalykite projektoriaus išorę ir lęšį naudodami šluostę be pūkelių. Šluostę sudrėkinkite mišinyje, padarytame iš vienos dalies izopropilo alkoholio ir vienos dalies vandens. Norėdami prapūsti dulkes iš išleidimo ir vėdinimo angų, naudokite suslėgtą orą. Kai nebesinaudojate projektoriumi, išjunkite lempą. Leiskite projektoriaus ventiliatoriui veikti tol, kol projektorius atvės. Kai kuriuose projektoriuose yra automatiniai atvėsimo nustatymai.