
Šildymo sezoną pradedant, sprendimą lemia vienas skaičius etiketėje ir viena eilutė specifikacijoje: sezoninis šildymo efektyvumas SCOP ir žemiausia lauko temperatūra, kuriai gamintojas garantuoja darbą. Rudenį, kai naktys jau šaltos, o centrinis šildymas dar neįjungtas, oras-oras sistema pašildo kambarį per dešimt minučių, ir būtent tada kondicionierių pasiūloje pradedama žiūrėti ne į vėsinimą, o į šilumos siurblio režimą. Pigiausi sieniniai komplektai su šildymo funkcija prasideda maždaug ties ~425 Eur, o galingesnės inverterinės sistemos kainuoja iki ~975 Eur.
Praktikoje dažniausia nusivylimo priežastis yra ne galia, o nepastebėta specifikacijos eilutė: pirktas prietaisas šildo puikiai iki nulio, o ties minus dešimt jau tik pučia. Energijos vartojimo efektyvumo klases Europos Sąjungoje reglamentuoja etiketė, kurioje šildymo režimui skiriamas atskiras SCOP skaičius – jo ieškoma pirmiau nei kainos.
Taupant laiką: greitas turinio gidas
ToggleŠildymui naudojami penki sprendimai: vieno kambario sieninis komplektas, inverterinė sistema su išplėstu šilumos siurblio režimu, kelių patalpų multi sistema, atskiras vidaus blokas esamai sistemai ir lubinis kasetinis blokas. Skirtumą tarp sieninių kondicionierių lemia ne korpuso dizainas, o tai, kiek patalpų aptarnauja vienas lauko blokas.
Vieno kambario sieninis komplektas yra paprasčiausias kelias. Privalumas – viena kaina apima abu blokus, o instaliacijai užtenka vienos skylės sienoje. Kompromisas yra tas, kad šiluma pasiskirsto tik tame kambaryje, kuriame įrengtas vidaus blokas, o per uždarytas duris ji beveik nepereina. Trijų kambarių butui, kuriame šildyti reikia visur, toks sprendimas netinka.
Inverterinė sistema su išplėstu šilumos siurblio režimu skirta būtent šaltajam sezonui. Privalumas – kompresorius nesustoja, o mažina apsukas, todėl temperatūra laikoma tolygiai ir be įtampos šuolių tinkle. Kompromisas – kaina, kuri būna dvigubai didesnė už bazinį komplektą, ir tai, kad efektyvumas vis tiek mažėja temperatūrai leidžiantis žemiau gamintojo nurodytos ribos. Sodo namui, kuriame žiemą niekas negyvena, tokia permoka nepasiteisina.
Kelių patalpų multi sistema turi vieną lauko bloką ir kelis vidaus blokus. Privalumas – ant fasado kabo vienas įrenginys, o ne trys, ir kiekvienas kambarys valdomas atskirai. Kompromisas – montavimas sudėtingesnis, trasas reikia išvedžioti iki kiekvieno bloko, o sugedus lauko blokui sustoja visa sistema. Nuomojamam butui, kuriame remontas neplanuojamas, tai per didelė intervencija.
Atskiras vidaus blokas skirtas tiems, kas jau turi veikiančią multi sistemą su laisvu prievadu. Privalumas – žemiausia kaina ir galimybė pridėti dar vieną kambarį. Kompromisas – blokas privalo būti suderinamas su turimu lauko bloku pagal gamintoją, seriją ir aušinimo medžiagą. Kas sistemos dar neturi, tam atskiras vidaus blokas yra tik pusė pirkinio.
Lubinis kasetinis blokas montuojamas į pakabinamas lubas. Privalumas – oras pučiamas į keturias puses, todėl didelėje erdvėje nėra šalto kampo. Kompromisas – reikia mažiausiai 25 cm tarpo virš lubų ir profesionalaus montavimo. Standartinio aukščio butui be pakabinamų lubų šis tipas netinka.
Pasirinkimas darosi paprastas, kai šalia kainos atsiduria ir tai, kam konkretus tipas netinka.
| Tipas | Pagrindinis privalumas | Kompromisas / trūkumas | Kam netinka | Orientacinė kaina (~Eur, 2026 m. rugsėjo mėn. duomenimis) |
|---|---|---|---|---|
| Vieno kambario sieninis komplektas | Viena kaina abiem blokams, paprastas montavimas | Šiluma lieka viename kambaryje | Butui, kur šildyti reikia visur | ~425–525 Eur |
| Inverterinė sistema su šilumos siurblio režimu | Tolygi temperatūra be kompresoriaus šuolių | Dvigubai didesnė kaina | Sodo namui, kuriame žiemą negyvenama | ~810–975 Eur |
| Kelių patalpų multi sistema | Vienas lauko blokas kelioms patalpoms | Sudėtingas trasų išvedžiojimas | Nuomojamam butui be remonto | nuo ~750 Eur už lauko bloką |
| Atskiras sieninis vidaus blokas | Žemiausia kaina papildomam kambariui | Turi būti suderinamas su turimu lauko bloku | Tiems, kas sistemos dar neturi | ~210–386 Eur |
| Lubinis kasetinis blokas | Oras pučiamas į keturias puses | Reikia pakabinamų lubų ir montuotojo | Standartinio aukščio butui | ~520–556 Eur |
Šildymo režimu svarbiausi yra trys rodikliai: SCOP, žemiausia darbinė lauko temperatūra ir abiejų blokų triukšmas dB(A) skalėje. SCOP rodo, kiek šilumos kilovatvalandžių įrenginys atiduoda per visą šildymo sezoną už vieną suvartotą elektros kilovatvalandę, ir būtent jis, o ne vėsinimo rodiklis, kalba apie žiemą.
Skaičiai čia paprasti ir įtikinami. Pagal Europos Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo klases vidutinio šildymo sezono A+++ klasei reikia SCOP ne mažiau kaip 5,10, A++ klasei – nuo 4,60 iki 5,10, A+ klasei – nuo 4,00 iki 4,60, o A klasei – nuo 3,40 iki 4,00. Tūkstančiui šilumos kilovatvalandžių prietaisas su SCOP 4,00 suvartos 250 kWh elektros, su SCOP 3,40 – apie 294 kWh, o elektrinis radiatorius tai pačiai šilumai paims visą 1000 kWh. Skaičiavimas atliktas pagal ES etiketėje nurodytas klasių ribas ir paprastą santykį tarp atiduotos šilumos bei suvartotos elektros.
Antras rodiklis yra veikimo riba. Gamintojas specifikacijoje nurodo, iki kokios lauko temperatūros garantuojamas šildymo režimas, ir šis skaičius skiriasi net tos pačios serijos modeliuose. Žemiau tos ribos įrenginys neišsijungia iš karto, tačiau atiduodama šiluma mažėja, o atitirpinimo ciklai darosi dažnesni. Trečias rodiklis – triukšmas: decibelų skalė logaritminė, tad kas trys decibelai reiškia dvigubai daugiau garso energijos, ir būtent todėl skirtumas tarp 22 ir 28 dB(A) miegamajame pasijunta stipriai. Prie šalto oro prisideda ir sausas oras patalpoje, tad greta dažnai atsiranda oro drėkintuvas, nes šildymo režimu drėgnumas nukrenta greičiau nei vasarą.
Optimalus kainos ir naudos rėžis vienam kambariui prasideda ties ~425 Eur ir baigiasi ties ~525 Eur. Žemiau šios ribos sieninių komplektų su šildymo funkcija beveik nebūna, aukščiau – mokama už inverterį, platesnį temperatūros diapazoną ir tylesnį darbą.
Ekonomiškas startas telpa nuo ~425 Eur iki ~525 Eur. Už tokius pinigus gaunamas vieno kambario komplektas su šildymo funkcija ir baziniu valdymu. Toks lygis tinka vienam dažniausiai naudojamam kambariui arba pereinamajam sezonui, kai centrinis šildymas dar neįjungtas, tačiau prie jo reikia įskaičiuoti montavimo darbus ir laikiklį lauko blokui nuo ~22,63 Eur.
Vidutinė klasė nuo ~750 Eur iki ~975 Eur yra tai, ką renkasi dauguma nuolat gyvenamų namų. Šiame rėžyje atsiranda inverterinis kompresorius, belaidis valdymas ir galingesnis lauko blokas, prie kurio vėliau galima pridėti antrą vidaus bloką nuo ~210 Eur. Varle.lt specialistų pastebėjimas paprastas: būtent šiame rėžyje verta pirkti sistemą iš karto su atsarginiu prievadu, nes vėliau plėsti kainuoja dvigubai.
Premium sprendimai prasideda nuo ~2350 Eur už kelių prievadų lauko bloką visam namui. Čia gaunamas vienas agregatas, aptarnaujantis keturias patalpas, ir galimybė kiekvienoje nustatyti savo temperatūrą. Prieš tokį pirkinį verta pasidomėti ir šilumos siurbliais, nes nuolatiniam viso namo šildymui jie projektuojami kaip pagrindinė sistema, o ne kaip papildoma.
Patikra prieš užsakymą trunka dešimt minučių ir apsaugo nuo dažniausios klaidos – nupirkto įrenginio, kuris šildo tik iki nulio.
Pasitikrinkite specifikacijos eilutę apie žemiausią lauko temperatūrą, palyginkite SCOP ir tinkamą šildymo sprendimą namams rasite Varle.lt e. parduotuvėje dar šiandien.

Sustojimas trumpam yra atitirpinimo ciklas, o ne gedimas. Šildymo režimu lauko bloko šilumokaitis yra šaltesnis už orą, todėl ant jo kaupiasi šerkšnas, o apledėjęs šilumokaitis šilumos nebeperduoda. Sistema tada laikinai apverčia ciklą, pati įkaitina šilumokaitį ir nuvarvina vandenį – tai trunka kelias minutes, o vidaus blokas tuo metu nepučia arba pučia vėsiau. Ciklas dažnėja, kai lauke nulis su drėgnu oru, nes būtent tokiomis sąlygomis šerkšno kaupiasi daugiausia. Jei atitirpinimas kartojasi kas penkiolika minučių ir tęsiasi ilgiau nei dešimt, tai jau ženklas kviesti meistrą.
Pirmąsias minutes ventiliatorius laukia, kol šilumokaitis įkais. Dauguma sistemų turi apsaugą nuo šalto pūtimo: ventiliatorius pradeda dirbti tik tada, kai vidaus bloko šilumokaitis pasiekia tam tikrą temperatūrą, todėl pradžioje girdisi kompresorius, o oro srauto dar nėra. Šalto oro pūtimas iš karto reiškia, kad ši apsauga išjungta nustatymuose arba pasirinktas ne šildymo, o ventiliacijos režimas. Pulte režimą verta pasitikrinti pagal simbolį: šildymui skirta saulutė, o ne sniego kristalas. Jei po penkių minučių oras vis dar vėsus, tikrinamas aušinimo medžiagos kiekis, nes jos nuotėkis pirmiausia pasimato būtent šildant.
Blokas montuojamas ne po kaimyno langu ir ne siauroje nišoje tarp dviejų sienų. Uždara niša veikia kaip rezonatorius: tas pats įrenginys tokioje vietoje skamba pastebimai garsiau nei atviroje sienoje, nes garsas atsispindi. Praktinės taisyklės dvi: iki artimiausio gyvenamojo lango verta turėti bent porą metrų, o blokas tvirtinamas ant guminių amortizatorių, kurie neperduoda vibracijos į sieną. Daugiabutyje montavimo vietą dažnai reglamentuoja namo bendrijos sprendimas, tad jo verta pasitikslinti prieš pirkimą, o ne po jo. Žiemą svarbu ir tai, kad po bloku netekėtų vanduo ant pėsčiųjų kelio.
Po lauko bloku įrengiamas kondensato nuvedimas į kanalizaciją arba žvyro sluoksnį. Šildymo režimu vanduo atsiranda nuolat, nes kiekvienas atitirpinimo ciklas nuvarvina šerkšną, ir per naktį iš to ant plytelių pasidaro ledo lopas. Paprasčiausias sprendimas yra latakas su žarna, nuvesta nuo pastato pamato, o sudėtingesnis – šildomas kondensato kabelis, kuris neleidžia vandeniui sustingti pačiame lataką. Bloko negalima montuoti tiesiai virš įėjimo laiptų, nes tai pati dažniausia priežastis, dėl kurios žiemą reikia skaldyti ledą. Papildomai padeda ir bloko pakėlimas bent 30 cm nuo grunto, kad sniegas neužpustytų apatinės dalies.
Galima, ir inverterinėms sistemoms tai net naudingiau nei įjungimas ryte. Nuolat dirbdamas kompresorius laiko mažas apsukas ir nedaro paleidimo šuolių, o kambario temperatūra nekrenta, todėl ryte nereikia šildyti iš naujo. Naktinį režimą verta nustatyti dviem laipsniais žemiau dienos temperatūros: didesnis skirtumas atsiperka tik tada, kai patalpa gerai apšiltinta. Svarbiau už patį režimą yra oro srautas: sroves nukreipus į lubas, šiluma pasiskirsto tolygiau, o ne pučia į lovą. Jei sistema naktį dirba garsiau, dažniausiai pakanka įjungti tyliojo darbo funkciją, kuri sumažina ventiliatoriaus greitį.
Gamybos defektams Europos Sąjungoje taikomas 24 mėnesių garantinis laikotarpis, ir šildymo režimas yra normalus gamintojo numatytas naudojimas. Tačiau garantijos sąlygose beveik visada nurodyta dvi dalys: profesionalus montavimas ir periodinė priežiūra, o jų nebuvimas yra dažniausias pagrindas atmesti pretenziją. Montavimo aktą ir serviso atlikimo įrašus verta laikyti kartu su pirkimo dokumentu, nes būtent jie sprendžia ginčą. Savarankiškas trasų sujungimas arba aušinimo medžiagos papildymas be specialisto garantiją panaikina. Jei įrenginys naudojamas intensyviai visą šildymo sezoną, priežiūros intervalą verta pasitikslinti pagal gamintojo instrukciją, o ne pagal bendrą taisyklę.
Informacija atnaujinta: