Dangaus kūnus stebėti gali visi: žvaigždynų stebėjimo pradžiamokslis

teleskopai dangaus stebėjimui

Tikri žvaigždžių stebėtojai žino, kad nors populiariausias metų laikas stebėti žvaigždes yra rugpjūtis, dangaus kūnai įspūdingi tikrai ne tik tada. Rugsėjo mėnesį, sparčiai ilgėjant naktims ir vėstant orams, žvaigždėtas dangus diena iš dienos taps vis įspūdingesnis – tamsėjančiame danguje žvaigždžių pažirs vis daugiau ir švytės jos vis ryškiau. Prekybos centro internete „Varlė.lt“ ekspertas Justinas Kaušinis dalijasi paprastais patarimais, padėsiančiais pamatyti daugiau visatos grožio.

Žvaigždžių stebėjimo pradžiamokslis

Svarbiausia taisyklė norint ką nors pamatyti danguje – pasitraukti nuo miesto. Miesto šviesų ir taršos eliminavimas – paprasčiausias dalykas, kurį galite padaryti siekdami ką nors pamatyti. Natūralu, kad kuo aukščiau kilsite geografine prasme, tuo daugiau blaškančių elementų pašalinsime nuo horizonto.

Išmanieji žvaigždėlapiai. Senovėje žmones žvaigždes stebėjo plika akimi ir iš jų sužinodavo gerokai daugiau nei mes dabar. Tiesa, žvaigždėlapiais naudotis nėra taip lengva išmokti, nors ir labai egzotiška. Tačiau pagrindines žvaigždes išmokti atpažinti tiesiog būtinai ir čia jums padės išmanieji įrenginiai, kuriuose pilna dangaus stebėjimo pagalbos.

Pasirūpinkite šilta apranga. Dangaus stebėjimas nėra itin aktyvus procesas, todėl net vasaros naktį romantika gali greitai baigtis kalenant dantimis.

Adaptuokite akis prie tamsos. Akis prie tamsos pripranta ne trumpiau kaip per 20 min. Vienas žvilgsnis į ryškią šviesą viską sugadins. „Jei reikia pasišviesti, naudokite raudonos spalvos žibintuvėlį“, – pataria Varlė.lt specialistas.

Pagrindinė naujokų klaida ir kaip nepaklysti teleskopų specializacijose

Vos pradėjus stebėti žvaigždes, investuoti į pačias brangiausias priemones tikrai nereikia skubėti. Yra sakoma, kad orientuotis danguje pirmiausia reikia išmokti plika akimi, o tada pasitelkti prietaisų pagalbą.

Ekspertas įvardija pagrindinę pradedančiųjų stebėtojų klaidą: „Dauguma pradedančių skuba įsigyti nebrangų, „žaislinį“ teleskopą. Tokie teleskopai dažniausiai turi prastą ir tamsią optiką, labai netvirtą stovą ir nepatogią/nestabilią montuotę. Tikėtina, kad jūs nusivilsite, nes nieko gražaus nepamatysite ir Jūsų domėjimasis astronomija taip ir baigsis nepažinus visatos grožio.“

Pasak Varlė.lt prekybos centro internete eksperto, teleskopai yra trijų rūšių:

  1. Refraktoriai – teleskopo konstrukcija pagrįsta tik lęšiais;
  2. Reflektoriai – teleskopo konstrukcija pagrįsta tik veidrodžiais;
  3. Katadioptriniai – teleskopai naudojantys abiejų konstrukcijų privalumus.

„Rinkdamiesi teleskopą, turite žinoti, ką norėsite stebėti. Reflektoriniai teleskopai ypač tinka stebėti galaktikoms ir ūkams – dideliems ir blyškiems objektams. Per mažesnį refraktorių niekada jų nepamatysite arba tai bus tik blankios beformės dėmės. Tačiau toks refraktorius gali puikiai pasitarnauti ryškių objektų stebėjimui – mėnulio ar stebint artimiausias Žemės kaimynes – planetas“, – pasakoja J. Kaušinis.

Rudens dangaus lobynai matomi Lietuvoje

Iš viso dangus yra suskirstytas į 88 žvaigždynus, iš kurių 25 Lietuvos padangėje iš vis niekada nepasirodo.

Pietinę žvaigždėtojo dangaus pusę rudenį užima vienoje linijoje ir beveik vienodais atstumais išsidėsčiusios Andromedos žvaigždyno žvaigždės. Andromedos žvaigždė Alferacas, kartu su trimis Pegaso žvaigždyno žvaigždėmis sudaro milžinišką keturkampį. Iš kitos (rytinės) Andromedos pusės savo žvaigždžių grandine mirga Persėjo žvaigždynas.

Rugsėjį matomos net keturios planetos: puikus metas stebėti Marsą ir Saturną, esant geroms sąlygoms galima pamatyti Merkurijų ir Venerą,  tiesa, joms išvysti prireiks atidumo ir kantrybės.

Paslaptingą šviesą skleidžiantis Paukščių takas rudenį nusidrieks iš šiaurės į pietus, rodydamas kur link reikia skristi migruojantiems paukščiams.

Susipažinimą su žvaigždėtuoju dangumi derėtų toliau tęsti nuo ašigalinių žvaigždynų, kurie mūsų geografinėje platumoje visada yra virš horizonto. Suradę Šiaurinę, kuri visada kabo vienodame aukštyje virš horizonto, ir apžiūrėję aplink ją esančias blyškias žvaigždes, kurios nurodys pagrindines mažesnių objektų kryptis.