1. Brangus malonumas

Projektorius – šiandien kol kas labiausiai neįvertintas aukštos vaizdo kokybės šaltinis. Projektorių kainos dar prieš kelis metus siekė kelis tūkstančius litų, tačiau šiandien gerą namų kino projektorių galima nusipirkti pigiau nei 32 colių LCD televizorių. Nuolatinis technologijų tobulėjimas lėmė, kad projektoriai labai atpigo – šiandien šį įrenginį galima įsigyti už mažiau nei 300 eurų (pavyzdys: kompanijos „BenQ“ SVGA modelis MS504 kainuoja 259 eurus).

2. Neryškus vaizdas

Tai, kad vaizdas rodomas televizoriuje yra žymiai ryškesnis, nei tas, kurį gauname pasitelkus projektorių, yra dar vienas paplitęs mitas. Štai pavyzdžiui, Full HD (1080p) skiriamosios gebos projektorių galima gauti už mažiau nei 600 eurų (pavyzdys: 599 eurus kainuojantis kompanijos „BenQ“ įrenginys TH681). Be to, reikėtų atkreipti dėmesį, kad šiandien didžioji projektorių dalis pasižymi ne tik Full HD skiriamąja geba, bet taip pat palaiko 3D technologijos funkciją.

–> Kas yra skiriamoji geba?

Projektoriaus skiriamoji geba (arba tiksliau, jo „prigimtinė skiriamoji geba“) paprasčiausiai yra prieinamas pikselių (taškų) skaičius, kuris sukuria vaizdą. Kuo didesnė yra projektoriaus skiriamoji geba, tuo daugiau ji turi pikselių (taškų).

Projektoriaus skiriamoji geba nurodama vienu arba dviem skaičiais. Tipinė dviem skaičiais užrašoma skiriamoji geba atrodo pavyzdžiui, taip: „1280×720“. Pirmasis skaičius nurodo, kiek pikselių yra kiekvienoje horizontalioje eilutėje, antrasis – kiekviename vertikaliame stulpelyje. Jeigu padauginsite šiuos du skaičius, gausite bendrą viso įrenginio ekrano skiriamąją gebą. Dažnai projektoriaus skiriamoji geba žymima vienu skaičiumi, pavyzdžiui: „720p“ ar „1080p“. Šis žymėjimas susijęs su vertikalia skiriamąja geba arba antru skaičiumi dviejų skaičių žymėjime, o raidė „p“ yra susijusi su progresyviu skenavimu (nuskaitymu), kuris paprasčiausiai nurodo tai, kad visas vaizdas rodomas tuo pačiu metu.

Įprastai kuo didesnė skiriamoji geba, tuo brangesnis projektorius. Didelės skiriamosios gebos įrenginių privalumai yra tie, kad a) jie gali atvaizduoti daugiau detalių ir b) jie sumažina ar visai panakina pikselių struktūros matomumą.

Bendros namų kino projektorių skiriamosios gebos:

Rinkoje egzistuoja įvairios skiriamosios gebos projektorių:

• 1280×720. Ilgą laiką tai buvo populiariausia rinkoje namų kino projektorių skiriamoji geba. Dauguma 1280×720 projektorių pasižymi labai gera arba itin puikia DVD video kokybe. Jie taip pat gerai susitvarko atvaizduodami 1080-line vaizdo įrašus, tokius kaip 1080p, aptinkamus Blu-Ray diskuose ar 1080i transliuojamus iš HDTV.
• 1280×800. Tai yra hibridinė skiriamoji geba, kuri gali atvaizduoti 720p aukštos raiškos vaizdą taip pat kaip ir standartinės kompiuterių XGA (1024×768) ir WXGA (1280×800) skiriamosios gebos be sumažinimo ar padidinimo. Jeigu žiūrite turinį, kuris apima tiek vaizdą, tiek kompiuterio duomenis arba naršote internete, šis formatas leis Jums pamatyti aiškiausios formos kompiuterio duomenų signalus. Atkreipkite dėmesį, kad tai yra 16:10 kraštinių santykis, kuris skiriasi nuo 16:9. Todėl žiūrint 16:9 vaizdo medžiagą gali atsirasti mažos juodos linijos projektuojamo vaizdo viršuje ir apačioje.
• 1920×1080. Šioje skiriamojoje geboje rodomi HDTV 1080i signalai, taip pat 1080i ir 1080p signalai iš Blu-ray diskų grotuvų, visi prigimtinėje skiriamojoje geboje be sumažinimo ar padidinimo. Tai leidžia gauti ryškiausius ir tiksliausius labiausiai paplitusių HD turinio šaltinių vaizdus. Dėl pikselių tankio matoma pikselių struktūra yra žymiai sumažinta.
• 4K. Naujausia prieinama skiriamoji geba vadinama skirtingai: 4K arba Ultra HD. Skiriamoji geba naudoja prigimtinę 4096×2160 arba 3840×2160 pikselių matricą – keturis kartus 1080p pikselius. 4K turinys šiuo metu yra gana retas, o 4K projektoriai yra vis dar pakankamai brangūs.

Tinkamos skiriamosios gebos pasirinkimas

Šiuo metu labiausiai rekomenduojami yra 1080p skiriamosios gebos projektoriai, skirti namų kinui, nes jų kainos dabar yra pakankamai nedidelės. Jei pageidaujate, kad Jūsų projektorius būtų duomenų ir vaizdo projektorius, reikėtų apsvarstyti 1280×800 formatą, taip pat duomenų projektorius naudojančius WUXGA (1920×1200).

Jei projektoriaus įsigijimui norėtumėte skirti pakankamai pinigų ir pageidautumėte ypač ryškaus ir išsamaus aukštos raiškos vaizdo, 1080p projektoriai yra geriausias variantas. 720p projektoriai gali perteikti tikrai įspūdingus HD vaizdus, o vaizdo kokybė vaizdo tikslumo aspektu yra net geresnė, kai projektorius gali rodyti visas 1080 eilutes jų prigimtiniame signale ir nesuspaustu formatu.

1280×720 formatas tinkamas kuklesniam biudžetui. Šiandien 720p projektoriai perteikia gražius aukštos skiriamosios gebos vaizdus nuo 720p ir 1080i HDTV taip pat iš Blu-ray diskų grotuvų, tačiau pažymima, kad Jūs negausite pilnos HD skiriamosios gebos.

3. Dieną ir naktį vaizdą rodyti gali tik televizoriai

Žinoma, kaip ir tikroje kino salėje, namų kino projektoriaus atveju, vaizdas ryškesnis tamsesnėje aplinkoje, tačiau, teiginys, kad „Dienos metu visiškai neįmanoma žiūrėti vaizdo, generuojamo iš projektoriaus“ yra giliai įsišaknijęs mitas. 3000 ir daugiau ANSI liumenų ryškumas yra susijęs su specialaus pritaikymo projektoriais. Tarp kitko, tai yra prezentacijoms skirta įranga, kuri apšviestose salėse perteikia vaizdus iš didelio atstumo. 3000 ir daugiau ANSI liumenų ryškumo projektoriai puikiai pasiteisins erdvėse, kur neįmanoma sudaryti jokių tamsesnio apšvietimo sąlygų. Šis parametras įrodo, kad šiandien rinkoje egzistuoja projektoriai, kurių perteikiamą vaizdą tikrai įmanoma patogiai žiūrėti dienos šviesoje.

–> Kas yra ryškumas? Kiek apšvietimo ekrane suvokia akys priklauso nuo dviejų veiksnių: (1) projektoriaus šviesos išvesties ir (2) ekrano atspindėjimo savybių. Yra du pagrindiniai namų kino sistemos ryškumo matavimo būdai. Vienas – projektoriaus ANSI liumenų matavimas. Jis matuoja energiją, kurią generuoja pats projektorius. Antrasis būdas – pėdų Lambert (fL). Šiuo atveju atsižvelgiama į ekraną ir matuojamas visas šviesos atspindys, krentantis ant žiūrovų. Iš šių dviejų, pėdų Lambert būdas yra geresnis metodas nustatant namų kino sistemą. Tačiau kadangi šis skaičius priklauso nuo Jūsų ekrano dydžio, projektorių gamintojai neskelbia fL specifikacijos.

4. Sudėtingas įrengimas bei neįmanomas televizijos laidų žiūrėjimas per projektorių

Audringas elektronikos vystymasis lėmė, kad namų aprūpinimas įranga, užtikrinančia kino kokybės vaizdą ir garsą, šiais laikais yra vis labiau prieinamas. Šiandien projektoriaus įrengimas tikrai nėra sunkus uždavinys. Viskas ko reikia – tai universalus laikiklis, kuris gali būti montuojamas prie lubų ar sienos. Be šio sprendimo įmanomas ir kitas, dar paprastesnis variantas – lentyna, kurią galima įsigyti bet kuriose baldų ir panašiose parduotuvėse. Tokiu atveju, projektoriaus įrengimas yra tiesiog toks, kad jis pastatomos ant tos lentynos. Įrengiant namuose namų kino projektoriaus sistemą, taip pat reikės ekrano, į kurį bus projektuojamas vaizdas. Ekranas paprastai montuojamas prie sienos ar tiesiog ant stovo. Per projektorių televizijos laidas galima žiūrėti vienodai gerai kaip ir per televizorių. Tereikia įrengiant projektorių pasirūpinti skaitmeninės televizijos dėžute (DBVT imtuvą galima rasti ir už maždaug 30 eurų). Apgalvotas projektoriaus įrengimas sukuria galimybes mėgautis pakankamai universalaus daikto akį ir ausį džiuginančiais veikimo rezultatais.

–>Montavimas

Net geriausias pasaulyje projektorius bus nenaudingas, jei jis netilps Jūsų namų „kino salėje“. Tam, kad projektorių būtų lengviau naudoti skirtinguose kambariuose ir pritaikyti skirtingus ekranų dydžius, dabar daug projektorių apima ilgus priartinimo objektyvus ir fizinį lęšių poslinkį.

5. Greitai baigiasi daug kainuojančios lempos darbo laikas

Pavyzdinės 2000 lempos gyvavimo trukmės valandos tai žymiai daugiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Naudodamiesi projektoriumi kasdien 2 valandas, mėgausitės aukščiausios projekcijos kokybe 1000 dienų, o tai yra beveik 3 metai. Pasirinkus ekonomišką režimą, šis laikas bus dar ilgesnis.

–> Lempos gyvavimo trukmė Tai parametras, kuris apibūdina, kiek ilgai projektorius švies neprarandant vaizdo kokybės. Nereikėtų šio skaičiaus interpretuoti kaip įrenginio veikimo laiko limitą. Praėjus tam laikui galima pastebėti sistemingą kokybės kritimą (mažesnis ryškumas, blogesnis spalvingumas), tačiau įrenginys nesustoja veikti.