2015-ieji: kokie jie buvo TELEVIZORIAMS?

2015 metams skaičiuojant paskutines dienas Varlė.lt specialistai siūlo pažvelgti į tai, kokių tendencijų ožkos šokinėjo šioje rinkoje.

Televizorių industrijos plėtrą pastaraisiais metais sunku pavadinti išties revoliucinga. Ko gero paskutinis rimtas pokytis šioje rinkoje įvyko ant XXI a. slenksčio, kai tradicinius kineskopinius televizorius pakeitė plazminiai ir LCD įrenginiai. Tačiau tai visai nereiškia, kad čia visiškai nieko nevyksta. Varlė.lt specialistai pažymi, kad televizorių plėtra ir technologijų tobulinimas vyksta nuolat, tiesa, dabar ne tokias drastiškais tempais.

1.     Ultra HD išplitimas

ultra hd raiska

Varlė.lt televizorių tiekimo vadovo Justino Kaušinio manymu, 2015 metai išsiskyrė tuo, kad masiškai išplito televizoriai su Ultra HD raiška. Dar 2014 metais 4K buvo flagmanų modelių, turinčių ne mažesnius nei 50 colių (127 cm) ekranus, arkliukas. Atitinkamai ir kaina tokių įrenginių visai nebuvo draugiška. Šiais metais įvyko tikras sprogimas žvelgiant tiek iš įstrižainių, tiek iš gamintojų pusių. Šiandien rinkoje ne problema rasti 40 colių (102 cm) UHD televizorių, pavyzdžiui, „Samsung“ gamybos. O atėjus į šią rinką kinų gamintojams, Ultra-HD televizorių kainos ženkliai pradėjo kristi. Galima drąsiai teigti, kad 2015-ieji tapo masinio Ultra HD televizorių išplitimo pradžia, nors pilnai pergalingoms nuotaikoms čia trukdo ryškus UHD turinio trūkumas.

UHD telikų tiekimai-grafikas
*Statista.com duomenys

 

2.     Ekrano lenktumas

Lenkti televizoriai

Kita ryškia tendencija tapo didelio skaičiaus televizorių su lenktu (angl. curved) ekranu pasirodymas. Ypač daug tokių modelių atsirado „Samsung“ pasiūloje. Tačiau žvelgiant iš kitos pusės, atrodo, kad naudotojai kol kas neįvertino šių naujienų privalumų, mat lenktų ekranų televizorių pardavimai dar ne tokie jau ir dideli. Žinoma, tai susiję su  šių televizorių ypatybėmis ir didesne jų kaina. Esmė tame, kad norintis patirti tokio televizoriaus efektus žiūrovas turėtų būti labai konkrečioje vietoje priešais ekraną, taip vadinamojoje „sweet spot“. Šis taškas yra tiesiai priešais ekrano centrą tokiu atstumu, kuris yra lygus jo lenktumo spinduliui. Todėl jei neesate šiame diapazone, žiūrėti televizorių jau nebus labai patogu.

3.     Didėjančios įstrižainės

Televizorių įstrižainių augimas

Jau minėjome apie sumažėjusias Ultra HD modelių kainas, tačiau reikėtų pažymėti, kad panaši tendencija būdinga visai televizorių rinkai. Ją lėmė didelio kiekio modelių su milžiniškomis įstrižainėmis atsiradimas už prieinamą kainą. Šuo atveju nekalbame apie 100 colių (254 cm) milžinus. Nebrangių UHD televizorių su 40–50 colių (102–127 cm) įstrižaine atsiradimas sumažino visos kategorijos kartelę. Reiklesniems naudotojams beveik visi gamintojai turi 65, 70 ir 85 colių (atitinkamai 165 cm, 178 cm ir 216 cm) modelius. Tokių įrenginių daugybė ir šiandien jie ženkliai pigesni.

4.     Operacinių sistemų vystymasis

Kur jau kur, o Smart TV srityje aistros tiesiog kunkuliuoja. Atrodytų, kad šiandien praktiškai visi televizoriai, žinoma, išskyrus pigiausius ir paprasčiausius modelius, turi Smart TV funkciją. Ką dar čia galima išrasti? Kaip išssikirti konkurentų fone?

Televizorių operacinės sistemos

2015 metai pasižymėjo tuo, kad televizoriai tapo tokie išmanūs, kad jiems tapo „ankšta“ uždarose integruotose operacinėse sistemose. Šiais metais stebėjome masinį mobiliųjų operacinių sistemų atėjimą į televizorių industriją. Bet pagalvojus, čia nieko nuostabaus, nes juk televizoriuose veikia tie patys ARM procesoriai, kaip ir mūsų mobiliuosiuose įrenginiuose.

Be to kiekvienas gamintojas „padarė statymus“ savo platformai. Atsargi „Sony“ kompanija savo įrenginiuose diegia specializuotą, televizoriams sukurtą „Android TV“ versiją. „Philips“ televizoriai veikia įprastos „Android 4.2“ operacinės sistemos pagrindu. „LG“ kompanija lygiai kaip ir 2014 metais ir toliau prastūminėja šįkart 2.0 versijos savo „webOS“,  „Samsung“ – „Tizen“, o štai „Panasonic“ aprūpina savo televizorius „Firefox OS“.

Žvelgiant iš pagrindinių funkcijų, prieigos prie interneto tipo, vaizdo įrašų peržiūros internete bei prieigos prie populiarių socialinių tinklų perspektyvos, visos šios operacinės sistemos yra praktiškai lygiavertės ir skiriasi tik sąsajos detalėmis. Tačiau norintys ir besitikintys daugiau – tuos skirtumus pastebi. Didžiulis „Android“ šeimos sistemų privalumas – milžiniška skaitmeninių programėlių bazė visiems gyvenimo atvejams. Alternatyvios operacinės sistemos, deja, bet kol kas negali pasigirti tokia didele įvairove.

Televizorių programėlės

Žinoma, kaip labai reikia milijardų programėlių eiliniam išmanaus televizorio naudotojui, čia jau kitas klausimas. Greičiausiai atsakymą pateiks jau atšuolianti beždžionė ir 2016-ieji, nes žvelgiant į tai, kokie populiarūs yra televizoriai, veikiantys „Tizen“ ir „webOS“ pagrindu, kyla abejonių dėl to, ar labai kenčia jų naudotojai dėl mažesnės programėlių įvairovės.

5.     Bandymai su OLED ir kvantiniais taškais

Nors kaip jau minėjome, jokia revoliucija televizorių rinkoje taip ir neįvyko, technologijos nesustoja tobulėti.

Štai nuo 2013 metų „LG“ kompanija išleidžia OLED televizorius, kurie labai įdomūs savo galimybėmis, tačiau, deja, nesukėlė furoro visų pirma dėl nedidelio masto gamybos ir žinoma, labai didelės kainos. Žvelgiant iš kitos pusės, šiandienis OLED televizorius yra tiesiog patobulintas LCD variantas su geresniais ryškumo, kontrastingumo ir spalvų perteikimo parametrais.

OLED technologija

Ir nesvarbu, ar kalba eina apie neįtikėtinai plonus „LG“ kompanijos OLED, ar skaidrius „Samsung“ televizorių modelius. Deja, kol kas tai tik prototipai, nors ir pilnai veikiantys. Kai panašūs įrenginiai pasieks masinės gamybos stadiją, jie tikrai sukels ne mažesnį perversmą šioje industrijoje nei tai padarė kineskopų atsisakymas. Tačiau įvyks tai greičiausiai tikrai ne 2016-aisiais.

Varlė.lt specialistų manymu, dar viena, nors ir ne tokia revoliucinga, bet tikrai daug žadančia technologija yra kvantinių taškų pašvietimas, kuris turėtų leisti patogiai laukti OLED televizorių-tapetų. Pati technologija yra žinoma jau santykinai seniai – dar 2013 metais „Sony“ kompanija pristatė pirmąjį serijinį kvantinių taškų televizorių — „KD-65X9000A“. Beje, ši japonų kompanija iki šiol yra vienintelis panašių įrenginių gamintojas.

Daug gamintojų „CES 2015“ metu pristatė savo prototipus, kurie taip šiais metais ir nepasirodė rinkoje. Tikėkimes, kad 2016-ieji taps kvantinių taškų metais. Ši pašvietimo technologija leidžia reikšmingai patobulinti LCD televizorių spalvų perteikimą, o kartu su „Direct LED“ ir su vietinio tamsinimo funkcija gausime puikų kontrastingumą, kuris LCD ekranų vaizdo kokybę priartins prie OLED.

Join the discussion

El. pašto adresas nebus skelbiamas.